Vikipedija

Juozas Paknys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Atlantas (aptarimas | indėlis)
32 132 keitimai
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Juozas Paknys''' - ekonomistas, bankininkas, ([[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP1883]] ir visuomenės veikėjasm. Gimė [[1883]] [[rugsėjo 23]] d. (Pakniškių viensėdyje prie Jūžintų ([[RokiškisRokiškio rajonas|Rokiškio]] rraj.]])), mirė- [[1948]] m. [[sausio 3]] d. (Reutlingene ([[Vokietija]])) - ekonomistas, bankininkas, [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] ir visuomenės veikėjas.
 
==Biografija==
*[[1904]] baigė [[Jelgava|Mintaujos]] gimnaziją, joje dalyvavo slaptos Kūdikio draugijos veikloje. ▼
 
*[[1903]] socialdemokratų jaunimo organizacijos - Lauko darbininkų, bežemių ir mažažemių draugijos organizatorius, jo iniciatyva Šiauliuose buvo sušaukta draugijos konferencija, joje J.Paknys išrinktas Vykdomojo komiteto nariu. Organizavo streikus Baisogalos Komaro dvaruose.▼
▲* [[1904]] m. baigė [[Jelgava|Mintaujos]] gimnaziją, joje dalyvavo slaptos Kūdikio draugijos veikloje.
*[[1904]] buvo įstojęs į kunigų seminariją, bet prasidėjus revoliuciniams įvykiams, mokslus metė. *[[1905]] vienas organizacijos „[[Draugas]]“ steigėjų, nuo [[1906]] [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] narys. ▼
▲* [[1903]] m. socialdemokratų jaunimo organizacijos - Lauko darbininkų, bežemių ir mažažemių draugijos organizatorius, jo iniciatyva [[Šiauliai|Šiauliuose]] buvo sušaukta draugijos konferencija, joje J. Paknys išrinktas Vykdomojo komiteto nariu. Organizavo streikus [[Baisiogala|Baisogalos]] Komaro dvaruose.
*[[1905]] [[gruodžio 14]] su trimis draugais nuginklavo Žeimių uriadninką, uždarė degtinės monopolį ir įvedė „naująją tvarką“. Grįždamas į Kauną, pateko į policijos rankas ir su draugais buvo pasodintas į kalėjimą. [[1906]] rugsėjo 26 Kauno apygardos teismas juos teisė kaip plėšikus, tačiau bylą perėmęs Vilniaus apygardos teismas [[1906]] [[spalio 16]] kaip politinį veikėją nuteisė metams tvirtovės kalėjimo. Į laisvę išėjo [[1907]] pabaigoje. ▼
▲* [[1904]] m. buvo įstojęs į kunigų seminariją, bet, prasidėjus revoliuciniams įvykiams, mokslus metė. *[[1905]] vienas organizacijos „[[Draugas]]“ steigėjų, nuo [[1906]] [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] narys.
*[[1908]]-[[1912]] studijavo [[Sankt Peterburgas|Petrapilio]] komercijos institute, dalyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje, buvo jos kasininkas. Kartu [[1910]] „[[Visuomenė|Visuomenės]]“ leidėjas ir bendradarbis. ▼
* [[1905]] m. - vienas organizacijos „[[Draugas]]“ steigėjų, nuo [[1906]] m. - LSDP narys.
*[[1912]] apsigyvenęs Kaune, vedė I. Petravičiūtę, dirbo Komercijos banke. [[1915]] persikėlė į Vilnių, vėl įsijungė į [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] ir visuomeninę veiklą. [[1917]] išrinktas LSDP CK nariu, administravo „[[Darbo balsas|Darbo balsą]]“. ▼
▲*[[ 1905]] m. [[gruodžio 14]] d. su trimis draugais nuginklavo [[Žeimiai|Žeimių]] uriadninką, uždarė [[degtinė|degtinės]] monopolį ir įvedė „naująją tvarką“. Grįždamas į [[Kaunas|Kauną]], pateko į policijos rankas ir su draugais buvo pasodintas į kalėjimą. [[1906Kauno kalėjimas|kalėjimą]]. 1906 m. [[rugsėjo 26]] d. Kauno apygardos teismas juos teisė kaip plėšikus, tačiau bylą perėmęs [[Vilnius|Vilniaus]] apygardos teismas [[1906]] m. [[spalio 16]] d., kaip politinį veikėją, nuteisė metams [[Kauno tvirtovė|tvirtovės]] kalėjimo. Į laisvę išėjo [[1907]] m. pabaigoje.
*[[1917]] [[rugsėjo 18]]-22 [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijos]] dalyvis. [[1918]] 12 26-[[1919]] 03 12 [[Mykolas Sleževičius|M. Sleževičiaus]] kabinete maitinimo ir viešųjų darbų ministerijos laikinasis valdytojas, [[1919]] 04 12-10 07 darbo ir socialinės apsaugos ministras. Artėjant bolševikams, persikėlė į Kauną. ▼
▲* [[1908]] - [[1912]] m. studijavo [[Sankt Peterburgas|Petrapilio]] komercijos institute, dalyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje, buvo jos kasininkas. Kartu [[1910]] „m. [[Visuomenė|Visuomenės„Visuomenės“]]“ leidėjas ir bendradarbis.
*Nuo [[1919]] lapkričio Valstybės kontrolės steigėjas ir direktorius, vėliau Finansų, prekybos ir pramonės viceministras. [[1922]] [[Vladas Jurgutis|Vlado Jurgučio]] pakviestas, įėjo į [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] valdybą, kaip vienas geriausių bankininkų praktikų ir dirbo joje iki [[1940]].▼
▲*[[ 1912]] m. apsigyvenęs Kaune, vedė I. Petravičiūtę, dirbo Komercijos banke. [[1915]] m. persikėlė į Vilnių, vėl įsijungė į [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] ir visuomeninę veiklą. [[1917]] m. išrinktas LSDP CK nariu, administravo „[[Darbo balsas|Darbo„Darbo balsąbalsą“]]“.
*[[1926]]-[[1939]] LB valdytojo pavaduotojas, faktiškai nuo [[1929]], atsistatydinus Vl Jurgučiui, valdytojas, [[1939]]-[[1940]] oficialus valdytojas. Jo parašas buvo ant visų Lietuvos Respublikos banknotų. ▼
▲* 1917 m. [[1917rugsėjo 18]] - [[rugsėjo 1822|22]] d. -22 [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijos]] dalyvis. [[1918]] 12 26-[[1919]] 03 12 [[Mykolas Sleževičius|M. Sleževičiaus]] kabinete maitinimo ir viešųjų darbų ministerijos laikinasis valdytojas, [[1919]] 04 12-10 07 darbo ir socialinės apsaugos ministras. Artėjant [[bolševikai|bolševikams]], persikėlė į Kauną.
*A. Smetonos valdžia jį toleravo tik kaip nepakeičiamą sveikos ir tęstinės finansų politikos vykdytoją: jam vadovaujant, litas tapo tvirčiausia valiuta Europoje. ▼
▲* Nuo [[1919]] m. lapkričio Valstybės kontrolės steigėjas ir direktorius, vėliau Finansų, prekybos ir pramonės viceministras. [[1922]] m. [[Vladas Jurgutis|Vlado Jurgučio]] pakviestas, įėjo į [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] valdybą, kaip vienas geriausių bankininkų praktikų ir dirbo joje iki [[1940]] m.
*Nerepresavo jo ir okupacinės valdžios. Lietuvą užėmus sovietams [[1940]]-[[1941]] jis buvo finansų vicekomisaras. Vokiečių okupacijos metais dirbo finansų patarėjo pavaduotoju, nuo [[1941]] 09 Lietuvos banko valdytoju. [[1942]] vokiečiams likvidavus Lietuvos banką, perėjo į pogrindinę rezistencinę veiklą, vadovavo komisijai karo nuostoliams apskaičiuoti, organizavo lėšų rinkimą [[Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas|VLIK'ui]]. ▼
▲* [[1926]] - [[1939]] m. - LB valdytojo pavaduotojas, faktiškai nuo [[1929]] m., atsistatydinus Vl. Jurgučiui, valdytojas, [[1939]] -[[ 1940]] m. - oficialus valdytojas. Jo parašas buvo ant visų Lietuvos Respublikos banknotų.
*Dirbo komisijoje ir po 1944, kai išvyko į Vokietiją. 1945 Viurcburge buvo išrinktas į Lietuvos reikalų komiteto valdybą, su ja persikėlė į Tiubingeną. 1946 LSDP Užsienio delegatūros CK narys.▼
▲* [[Antanas Smetona|A. Smetonos]] valdžia jį toleravo tik kaip nepakeičiamą sveikos ir tęstinės finansų politikos vykdytoją: jam vadovaujant, [[litas]] tapo tvirčiausia valiuta Europoje.
▲* Nerepresavo jo ir okupacinės valdžios. Lietuvą užėmus sovietams [[1940]] - [[1941]] m. jis buvo finansų vicekomisaras. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacijos]] metais dirbo finansų patarėjo pavaduotoju, nuo [[1941]] 09m. rugsėjo - Lietuvos banko valdytoju. [[1942]] m. vokiečiams likvidavus Lietuvos banką, perėjo į pogrindinę rezistencinę veiklą, vadovavo komisijai karo nuostoliams apskaičiuoti, organizavo lėšų rinkimą [[Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas|VLIK'ui]].
▲* Dirbo komisijoje ir po [[1944]] m., kai išvyko į Vokietiją. [[1945]] m. Viurcburge buvo išrinktas į Lietuvos reikalų komiteto valdybą, su ja persikėlė į Tiubingeną. [[1946]] m. - LSDP Užsienio delegatūros CK narys.
 
[[Kategorija:Lietuvos politikai|Paknys]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Paknys"