Zigmantas Vaza: Skirtumas tarp puslapio versijų

=== Zigmantas Vaza ir jo valdymas===

Zigmantas Vaza gavo sostą turėdamas vos 21 metus. Jis buvo švedų karaliaus [[Jono III]] ([[Švedų kalba|šved]],: ''Johan III'') ir [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] sesers [[Kotryna Jogailaitė|Kotrynos]] vienintelis sūnus. Jo tėvas, dar būdamas [[Suomija|Suomijos]] didžiuoju kunigaikščiu, brolio Eriko [[Švedų kalba|šved]],: (''Erik XIV'') buvo suimtas ir net 4 metus išlaikytas kalėjime. Kalėjime gimė ir Zigmantas Vaza. Vėliau švedų ponai pašalino Eriką ir sostą atidavė Jonui III. Zigmantas Vaza nuo pat jaunystės buvo auklėjamas taip, kad tiktų į Lietuvos ir Lenkijos sostus, tėvai jį laikė Zigmanto Augusto įpėdiniu. Kaip būsimas [[Lenkija|Lenkijos]] karalius, jis buvo išmokytas ir lenkų kalbos. Karšta katalikė motina jį išauklėjo uoliu kataliku, nors tėvas, kaip ir visi švedai, buvo [[Liuteronybė|liuteronai]]. Jo auklėtojai daugiausia buvo vokiečiai [[jėzuitai]]. Dėl to jis įgavo daug simpatijų vokiečiams. Buvo labai užsidaręs ir tylus. Jokių gabumų neturėdamas, jis turėjo gerą nuomonę apie save ir svajojo valdyti absoliutiškai. Savo poelgiuose su niekuo nesiskaitė, visada viskam priešinosi, klausydavo tik savo artimųjų patarėjų. Valstybės netvarka jam labai nepatiko, bet krašto suvaldyti nemokėjo, tik visus suerzino ir sulaukė net sukilimo. Būdamas karštas katalikas, religijos srityje jis svajojo išnaikinti protestantus ir sugrąžinti į katalikybę [[Provoslavai|pravoslavus]], tačiau per 44 valdymo metus mažai ką tuo reikalu tepadarė (tik pasidarė sau priešų, visi ne katalikai tapo didžiausi jo priešai). Politikos srityje jis svajojo sukurti galingą imperiją, į kurią, be Lietuvos ir Lenkijos, dar turėjo įeiti ir [[Švedija]] su [[Rusija]]. Jo valdymo laikotarpis buvo labai audringas ir nesėkmingas valstybei.

 

==[[1606]] – [[1608]] m. maištas (''rokošas'')==