Džiomon laikotarpis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Japonijos istorija}}
'''Džiomon laikotarpis''' (縄文時代 Jōmon-jidai?) yra [[Japonijos istorija|Japonijos istorijos]] laikotarpis, trukęs nuo apie 10 tūkst. metų pr. m. e. iki 300 m. pr. m. e.
Dauguma mokslininkų sutinka, kad prieš 40 tūkst. m. pr. m. e apledėjimas sujungė Japonijos salas su Azijos žemynu.
Žodis „džiomon“ reiškia „virvelinis“ japonų kalboje, turint galvoj žymes padarytas ant molinių indų ir figūrų naudojant lazdas su aplink apvyniotom virvėm.
Jomon (Džiomon) periodas pasižymi savo itin sena keramika, kuri,
Žmonės, pasilikę šiose salose, gyveno grupelėmis stovyklose ir urvuose. Vertėsi medžiokle, žvejyba, maisto rinkimu. Naudojo mikrolitus, kotinius antgalius, gremžtukus, rėžtukus, ylas, kirvelius, šlifuotais ašmenimis, kaulines adatas, pintus krepšius. Iš archeologinių kasinėjimų galima spręsti, kad gyvenvietės buvo laikinos – gyventa nesėsliai, tačiau konkrečiau apie jų visuomeninį gyvenimą žinoma mažai, nes nėra išlikę rašytinių šaltinių.
Archeologinio Jomon kultūros palikimo randama beveik visoje Japonijoje. Keramika daugiausia naudota buitiniams tikslams - laikyti maistui, vandeniui. Tai daugiausiai plačiaangiai, aušti, smailiadugniai ar apskritadugniai indai, puošti virvelių ir juostelių įspaudias (pradžioje tik viršutinė indo dalis, vėliau ir visas indo paviršius). Dekorui dažnai naudoti ir bambukų, kriauklyčių, šukių įspaudai, nagų gnaibymai.
Viduriniame Jomon periode rankdarbių tik gausėjo. Manoma, jog galėta skirti didesnį dėmesį ritualinėms apeigoms, nes rasta nemažai įspūdingų molinių (daugiausiai moters) statulėlių („dogu“)bei akmeninių falo skulptūrėlių. Pasitaikė ir paukščių, vabzdžių bei kitų gyvūnų ar abstrakčių molinių figūrėlių, kurios galėjo būti naudojamos apeigoms arba kaip žaislai.
Vėlyvąjame Jomon periode keramika paprastėjo – „barokinį“ primenantį stilių keitė elegantiškos originalių formų vazos. Imta lipdyti iš plonesnio molio sluoksnio, tačiau neatsisakyta kriauklyčių, virvelių dekoro. Visuose Jomon perioduose keramika buvo mažai degta, todėl vėlyvąjame periode ją imta lakuoti.
Žavi Jomon keramika išduoda ne tik tų laikų žmonių išradingumą ir vaizduotę, bet ir menišką jų evoliuciją, kuri bėgant tūkstantmečiams tik progresavo.
|