Juozas Paknys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
 
Atlantas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Paknys Juozas''' - ekonomistas, bankininkas, [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] ir visuomenės veikėjas. Gimė [[1883]] [[rugsėjo 23]] Pakniškių viensėdyje prie Jūžintų ([[Rokiškis|Rokiškio]] r.), mirė [[1948]] [[sausio 3]] Reutlingene ([[Vokietija]]).
== Paknys Juozas ==
 
*[[1904]] baigė [[Jelgava|Mintaujos]] gimnaziją, joje dalyvavo slaptos Kūdikio draugijos veikloje.
Gimė [[1883]] [[rugsėjo 23]] Pakniškių viensėdyje prie Jūžintų ([[Rokiškis|Rokiškio]] r.), mirė [[1948]] [[sausio 3]] Reutlingene ([[Vokietija]]).
*[[1903]] socialdemokratų jaunimo organizacijos - Lauko darbininkų, bežemių ir mažažemių draugijos organizatorius, jo iniciatyva Šiauliuose buvo sušaukta draugijos konferencija, joje J.Paknys išrinktas Vykdomojo komiteto nariu. Organizavo streikus Baisogalos Komaro dvaruose.
*[[1904]] buvo įstojęs į kunigų seminariją, bet prasidėjus revoliuciniams įvykiams, mokslus metė. *[[1905]] vienas organizacijos „[[Draugas]]“ steigėjų, nuo [[1906]] [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] narys.
*[[1905]] [[gruodžio 14]] su trimis draugais nuginklavo Žeimių uriadninką, uždarė degtinės monopolį ir įvedė „naująją tvarką“. Grįždamas į Kauną, pateko į policijos rankas ir su draugais buvo pasodintas į kalėjimą. [[1906]] rugsėjo 26 Kauno apygardos teismas juos teisė kaip plėšikus, tačiau bylą perėmęs Vilniaus apygardos teismas [[1906]] [[spalio 16]] kaip politinį veikėją nuteisė metams tvirtovės kalėjimo. Į laisvę išėjo [[1907]] pabaigoje.
*[[1908]]-[[1912]] studijavo [[Sankt Peterburgas|Petrapilio]] komercijos institute, dalyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje, buvo jos kasininkas. Kartu [[1910]] „[[Visuomenė|Visuomenės]]“ leidėjas ir bendradarbis.
*[[1912]] apsigyvenęs Kaune, vedė I. Petravičiūtę, dirbo Komercijos banke. [[1915]] persikėlė į Vilnių, vėl įsijungė į [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] ir visuomeninę veiklą. [[1917]] išrinktas LSDP CK nariu, administravo „[[Darbo balsas|Darbo balsą]]“.
*[[1917]] [[rugsėjo 18]]-22 [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijos]] dalyvis. [[1918]] 12 26-[[1919]] 03 12 [[Mykolas Sleževičius|M. Sleževičiaus]] kabinete maitinimo ir viešųjų darbų ministerijos laikinasis valdytojas, [[1919]] 04 12-10 07 darbo ir socialinės apsaugos ministras. Artėjant bolševikams, persikėlė į Kauną.
*Nuo [[1919]] lapkričio Valstybės kontrolės steigėjas ir direktorius, vėliau Finansų, prekybos ir pramonės viceministras. [[1922]] [[Vladas Jurgutis|Vlado Jurgučio]] pakviestas, įėjo į [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] valdybą, kaip vienas geriausių bankininkų praktikų ir dirbo joje iki [[1940]].
*[[1926]]-[[1939]] LB valdytojo pavaduotojas, faktiškai nuo [[1929]], atsistatydinus Vl Jurgučiui, valdytojas, [[1939]]-[[1940]] oficialus valdytojas. Jo parašas buvo ant visų Lietuvos Respublikos banknotų.
*A. Smetonos valdžia jį toleravo tik kaip nepakeičiamą sveikos ir tęstinės finansų politikos vykdytoją: jam vadovaujant, litas tapo tvirčiausia valiuta Europoje.
*Nerepresavo jo ir okupacinės valdžios. Lietuvą užėmus sovietams [[1940]]-[[1941]] jis buvo finansų vicekomisaras. Vokiečių okupacijos metais dirbo finansų patarėjo pavaduotoju, nuo [[1941]] 09 Lietuvos banko valdytoju. [[1942]] vokiečiams likvidavus Lietuvos banką, perėjo į pogrindinę rezistencinę veiklą, vadovavo komisijai karo nuostoliams apskaičiuoti, organizavo lėšų rinkimą [[Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas|VLIK'ui]].
*Dirbo komisijoje ir po 1944, kai išvyko į Vokietiją. 1945 Viurcburge buvo išrinktas į Lietuvos reikalų komiteto valdybą, su ja persikėlė į Tiubingeną. 1946 LSDP Užsienio delegatūros CK narys.
 
Ekonomistas, bankininkas, [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] ir visuomenės veikėjas.
 
[[1904]] baigė [[Jelgava|Mintaujos]] gimnaziją, joje dalyvavo slaptos Kūdikio draugijos veikloje.
 
[[1903]] socialdemokratų jaunimo organizacijos - Lauko darbininkų, bežemių ir mažažemių draugijos organizatorius, jo iniciatyva Šiauliuose buvo sušaukta draugijos konferencija, joje J.Paknys išrinktas Vykdomojo komiteto nariu. Organizavo streikus Baisogalos Komaro dvaruose.
 
[[1904]] buvo įstojęs į kunigų seminariją, bet prasidėjus revoliuciniams įvykiams, mokslus metė. [[1905]] vienas organizacijos „[[Draugas]]“ steigėjų, nuo [[1906]] [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] narys.
 
[[1905]] [[gruodžio 14]] su trimis draugais nuginklavo Žeimių uriadninką, uždarė degtinės monopolį ir įvedė „naująją tvarką“. Grįždamas į Kauną, pateko į policijos rankas ir su draugais buvo pasodintas į kalėjimą. [[1906]] rugsėjo 26 Kauno apygardos teismas juos teisė kaip plėšikus, tačiau bylą perėmęs Vilniaus apygardos teismas [[1906]] [[spalio 16]] kaip politinį veikėją nuteisė metams tvirtovės kalėjimo. Į laisvę išėjo [[1907]] pabaigoje.
 
[[1908]]-[[1912]] studijavo [[Sankt Peterburgas|Petrapilio]] komercijos institute, dalyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje, buvo jos kasininkas. Kartu [[1910]] „[[Visuomenė|Visuomenės]]“ leidėjas ir bendradarbis.
 
[[1912]] apsigyvenęs Kaune, vedė I. Petravičiūtę, dirbo Komercijos banke. [[1915]] persikėlė į Vilnių, vėl įsijungė į [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] ir visuomeninę veiklą. [[1917]] išrinktas LSDP CK nariu, administravo „[[Darbo balsas|Darbo balsą]]“.
 
[[1917]] [[rugsėjo 18]]-22 [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijos]] dalyvis. [[1918]] 12 26-[[1919]] 03 12 [[Mykolas Sleževičius|M. Sleževičiaus]] kabinete maitinimo ir viešųjų darbų ministerijos laikinasis valdytojas, [[1919]] 04 12-10 07 darbo ir socialinės apsaugos ministras. Artėjant bolševikams, persikėlė į Kauną.
 
Nuo [[1919]] lapkričio Valstybės kontrolės steigėjas ir direktorius, vėliau Finansų, prekybos ir pramonės viceministras. [[1922]] [[Vladas Jurgutis|Vlado Jurgučio]] pakviestas, įėjo į [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] valdybą, kaip vienas geriausių bankininkų praktikų ir dirbo joje iki [[1940]].
[[1926]]-[[1939]] LB valdytojo pavaduotojas, faktiškai nuo [[1929]], atsistatydinus Vl Jurgučiui, valdytojas, [[1939]]-[[1940]] oficialus valdytojas. Jo parašas buvo ant visų Lietuvos Respublikos banknotų.
 
A. Smetonos valdžia jį toleravo tik kaip nepakeičiamą sveikos ir tęstinės finansų politikos vykdytoją: jam vadovaujant, litas tapo tvirčiausia valiuta Europoje.
 
Nerepresavo jo ir okupacinės valdžios. Lietuvą užėmus sovietams [[1940]]-[[1941]] jis buvo finansų vicekomisaras. Vokiečių okupacijos metais dirbo finansų patarėjo pavaduotoju, nuo [[1941]] 09 Lietuvos banko valdytoju. [[1942]] vokiečiams likvidavus Lietuvos banką, perėjo į pogrindinę rezistencinę veiklą, vadovavo komisijai karo nuostoliams apskaičiuoti, organizavo lėšų rinkimą [[Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas|VLIK'ui]].
 
Dirbo komisijoje ir po 1944, kai išvyko į Vokietiją. 1945 Viurcburge buvo išrinktas į Lietuvos reikalų komiteto valdybą, su ja persikėlė į Tiubingeną. 1946 LSDP Užsienio delegatūros CK narys.
 
[[Category:Politikai|Paknys]]
[[Kategorija:Lietuvos politikai|Paknys]]