Paleolitinės kultūros Lietuvoje: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 28:
Žmonės vertėsi retmiškyje (parkinėje tundroje) gyvenusių žvėrių medžiokle ir rinkimu. Žuvys taip pat buvo medžiojamos, o ne žvejojamos. Verstasi ir rankiojimu.
Seniausi išlikę dirbiniai yra titnaginiai. Pirmieji Lietuvos gyventojai [[Titnagas|titnago]] rasdavo Pietų ir Vidurio Lietuvoje Neries, Merkio, Nemuno upių pakrantėse. Tai buvo svarbus resursas, kurį gabendavo net iki 500 km nutolusias vietoves, kuriose titnago nebuvo. Lietuvoje, Ežeryno kaime rasta [[Titnagas|titnago]] kasykla su titnaginiais kastuvais. Prieš gaminantis titnaginius įrankius buvo ruošiami skaldytiniai, nuo kurių skeliant nuoskalas buvo gaminami pagrindiniai įrankiai:
*įkotiniai antgaliai
*gremžtukai
Eilutė 34:
*svaidyklės
*strėlės ir lankas
*žeberklai
*ylos
*grąžteliai
Manoma, kad tai buvo gimininė bendruomenė su egzogaminiais ryšiais ir vyraujančiais matriarchaliniais santykiais. [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]] ir jos teorijos šalininkai teigia, kad ankstyvosios [[Europa|Europos]] kultūros (mažiausiai nuo 30 000 m. pr. m. e. iki 3000–2000 m. pr. m. e.) buvo matristinės, garbinta Didžioji Deivė, kurios rankose buvo gyvybė, mirtis, atgimimas ir atsinaujinimas. Tačiau tai labai ginčytini dalykai, nes paleolito radiniai gali būti labai įvairiai interpretuojami.
| |||