W ir Z bozonai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Praplėsta. LHC proga sutvarkysiu. |
|||
Eilutė 16:
| sukinys = 1
}}
'''W ir Z bozonai''' – [[elementarioji dalelė|elementariosios dalelės]], pernešančios [[silpnoji sąveikai|silpnąją sąveiką]]. Jų atradimas yra vadinamas pagrindiniu [[dalelių fizika|dalelių fizikos]] [[Standartinis modelis|Standartinio modelio]] laimėjimu.
W dalelė gavo savo pavadinimą nuo pirmos [[anglų kalba|angliško]] žodžio ''weak'' (silpnas) raidės. Z dalelė buvo pusiau juokais pavadintas pagal paskutinę lotynų alfabeto raidę, motyvuojant tuom, kad tai bus paskutinė dalelė, kuria būtina atrasti. Kitas pavadinimo kilmės variantas yra tas, kad Z dalelė gavo savo vardą dėl to, kad jos [[elektrinis krūvis]] lygus nuliui (angliškai ''zero'').
== Savybės ==
Yra dviejų tipų W [[bozonas|bozonai]]: elementarųjį [[elektros krūvis|elektros krūvį]] +1 turintis W<sup>+</sup> bozonas, ir W<sup>−</sup>, turintis −1 krūvį. W<sup>+</sup> yra W<sup>−</sup> [[antidalelė]]. Z, tiksliau Z<sup>0</sup> bozonas yra elektriškai neutralus ir pati savęs antidalelė. Visos trys dalelės yra trumpos gyvavimo trukmės apie {{val|3|e=-25|u=s}} s ir turi [[sukinys|sukinį]], lygų 1.
W ir Z bozonai yra sunkiasvorės dalelės, turinčios 80,4 (W<sup>±</sup>) ir 91,19 (Z) [[elektronvoltas|GeV]]/[[šviesos greitis|c]]<sup>2</sup> [[masė|masę]], atitinkamai. Didelė šių dalelių masė svarbi tuo, jog riboja silpnosios sąveikos nuotolį. Anot [[kvantinė mechanika|kvantinės mechanikos]] [[Heizenbergo neapibrėžtumo principas|Heizenbergo neapibrėžtumo principo]] [[energijos|energija]] tvermės dėsnis gali būti pažeistas [[laikas|laiko]] tarpą, atvirkščiai proporcingą energijos kiekiui. Bet kuri [[Fundamentalioji sąveika]] kvantinėje lauko teorijoje yra aprašoma virtualiais sąveikos nešėjais. Kuo didesnė sąveikos nešėjo [[masė]], tuo didesnė energija būtina nešėjui atsirasti iš kvantinės fluktuacijos. Ši sąveikos nešėjo atsiradimui būtina energija gali būti "pasiskolinta" iš nulinės [[vakuumas|vakuumo]] būsenos tuo trumpesniam laikui, kuo stambesnė dalelė atsiranda. Dėl šios priežasties masyviausią nešėją turinti silpnoji sąveika yra trumpasiekė, kaip ir [[stiprioji sąveika]]. [[elektromagnetinė sąveika|Elektromagnetinės]] ir [[gravitacija| gravitacinės sąveikos]] yra toliasiekės, kadangi jų nešėjai (bozonai, vadinami [[fotonas|fotonu]] ir [[gravitonas|gravitonu]]), atitinkamai, neturi masės.
Jei elementari dalelė išspinduliuoja W<sup>+</sup> arba W<sup>−</sup> bozonus, jos elektrinis krūvis bei sukinys atitinkamai padidės, arba sumažės per vienetą. Tuo pačiu W bozonas gali pakeisti dalelės šeimą, pavyzdžiui paversdamas s kvarką į u kvarką. Z bozonas nekeičia nei elektrinio nei jokių kitų krūvių, jis atsakingas tik už sukinio ir [[judesio kiekis|judesio kiekio]] pokyčius.
== Šaltiniai ==
| |||