Galija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Loveless (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: zh-min-nan:Gallia
atkelta iš Prancūzijos istorijos
Eilutė 6:
 
Kai kovojo su romėnais, [[Hanibalas]] buvo nusisamdęs galų karių, kurie kovėsi [[Kanų mūšis|Kanų mūšyje]]. Vėliau Galijos konsulas [[Julijus Cezaris]] užėmė visą Galiją. Nepaisant galų pasipriešinimo vadovaujant Vercingetoriksui, Karių Karaliui, galai neatsilaikė prieš romėnų puolimą ir nors jiems pasisekė Gergovijos mūšyje, bet buvo visiškai sutriuškinti [[Alezijos mūšis|Alezijos mūšyje]]. Romėnai įkūrė tokius miestus kaip ''Lugdunum'' ([[Lionas]]) ir [[Narbonas]].
 
[[Image:Siege-alesia-vercingetorix-jules-cesar.jpg|Vercingetoriksas pasiduoda Julijui Cezariui po Alesijos mūšio|thumb|left|200px]]
Romėnai pradžioje įsitvirtino pietinėje Galijos, kuri buvo suprantama kaip teritorija tarp [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]], [[Pirėnai|Pirėnų]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]], [[Lamanšo sąsiauris|La Manšo]], [[Reinas|Reino]] ir [[Alpės|Alpių]], dalyje. Ši provincija, jungusi Italiją su Ispanija, buvo pavadinta Narbono Galija (provincija įkurta apie 120 m.pr.m.e.). Iš čia Julijus Cezaris 58-50 m.pr.m.e. užkariavo visą Galiją.
[[Image:Map Gallia Tribes Towns.png|thumb|Galijos administracinis suskirstymas 58 m.]]
[[Image:REmpire-Gallia.png|thumb|Galijos provincijos Romos imperijoje]]
Užkariavus visą Galiją, ji buvo padalinta į kelias provincijas. Romėnai perkėlė daugybę vietinių gyventojų, kad išnyktų vietinė savimonė, galėjusi kelti grėsmę romėnų valdžiai. Tad daug galų buvo perkelti į [[Akvitanija|Akvitaniją]] ar padaryti vergais ir išvežti iš Galijos. Romos valstybės valdžioje Galijoje įvyko didelė kultūrinė revoliucija. Labiausiai pastebimas faktas: liaudiška [[lotynų kalba]] pakeitė keltų kalbas.
 
Laikui bėgant galai buvo labiau integruoti į Romos imperiją. Pavyzdžiui, generolas Markas Antonijus Primas ir imperatorius [[Klaudijus]] gimė Galijoje. Po to, kai [[persai]] paėmė į nelaisvę imperatorių Valerianą 260 m., Postumas įkūrė trumpai gyvavusią Galijos imperiją, kuriai be Galijos priklausė Iberijos pusiasalis ir [[Britanija]]. Tuo metu į Galiją įsiveržė [[frankai|frankų]] ir [[alemanai|alemanų]] gentys. Galų imperija žlugo po imperatoriaus [[Aurelianas|Aureliano]] pergalės prie Chalonų 274 m.
 
IV a. į Armoriką (dabar [[Bretanė]]) iš Didžiosios Britanijos atsikėlė keltų gentys, vadovaujamos legendinio karaliaus Konano Meriadoko (Conan Meriadoc). Jos kalbėjo dabar išnykusia [[Britų kalbos|britų kalba]] kuri išsivystė į [[kornų kalba|kornų]], [[Bretonų kalba|bretonų]] ir [[valų kalba|valų]] kalbas.
[[Image:Gaul_Soldiers.JPG|180px|thumb|right|Galų kariai]]
418 m. Akvitanijos provincija buvo atiduota [[gotai|gotams]] už paramą kovoje su [[vandalai]]s. Tie patys gotai buvo nusiaubę Romą [[410]] m. ir įkūrę sostinę Tulūzoje. Romos imperijai buvo sunku atsakyti į visus barbarų išpuolius, tad [[Flavijus Etijus]] turėjo kiršinti tarpusavyje barbarų gentis, kad išlaikytų bent kokią Romos valdžią. Iš pradžių jis nukreipė [[hunai|hunus]] prieš [[burgundai|burgundus]] ir jie nusiaubė Vormsą, užmušė karalių Giunterį ir nustūmė burgundus į vakarus. Burgundus Etijus apgyvendino prie ''Lugdunum'' 443 m. Hunai, suvienyti [[Atila|Atilos]], tapo didele grėsme ir Etijus prieš juos nukreipė [[vizigotai|vizigotus]]. Nesantaika pasiekė apogėjų 451 m. [[Chalonų mūšys|Chalonų mūšyje]], kuriame romėnai ir gotai įveikė Atilą.
 
Romos imperija buvo beveik sugriūnanti. Akvitanija buvo atiduota vizigotams, kurie užkariavo didžiąją dalį pietinės Galijos ir Iberijos pusiasalio. Burgundai įkūrė savo karalystę, o šiaurinė Galija buvo palikta frankams. Be germanų, vaskonai iš Iberijos apsigyveno Vaskonijoje, o bretonai Armorikoj įkūrė tris karalystes: Domnoniją (''Domnonia''), Kornualį (''Cornouaille'') ir Brereką (''Broërec'').
 
[[V amžius|V]] amžiuje didžiąją Galijos dalį užkariavo [[germanai]].