Upių civilizacijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 94:
===Kinijos civilizacijos raida===
 
'''Civilizacijos pradžia.''' Kinijos riba buvo laikoma lyguma, plytinti palei Ramųjį vandenyną, pagrindinis civilizacijos židinys formavosi prie Chuanchės (Geltonosios) upėsir Jandzės (Mėlynosios) upių. Upė gavo tokį pavadinimą, nes jos vanduo yra geltonas nuo lioso (sąnašų). Legenda sako, kad pirmą kartą Kiniją apie 2200 m. (XXIII a. pr. m. e.) suvienijo Ju Didysis, Sia dinastijos pradininkas. XVIII a. pr. m. e. iš jų atėmė Šangų dinastija.
 
'''Civilizacijos subrendimas (iki XII a. pr. m. e.)''' Jų valdoma civilizacija stiprėjo: tobulėjo raštas, plėtėsi irigacijos sistema, augo miestai, buvo naudojama bronza, audžiamas šilkas, išmoktas lydyti žalvaris ir naudojami žalvariniaijo įrankiai. Visuomenė išsisluoksniavo į kilminguosius, kurie valdė, ir žemdirbius. XII a. pr. m. e. Šangus nuverčia Džou dinastija. Joas valdimo laikotarpis vadinamas „aukso amžiumi”. Jai valdant, išsiplėtė valstybės teritorija, prekybos apimtis ir mastas, prasidėjo prekyba [[Didysis Šilko kelias|Didžiuoju šilko keliu]]. Džou laikais buvo sukurta daugelis klasikinių kinų literatūros kurinių, susiformavo teisinė sistema, religinės ir moralinė doktrinos.
 
'''Civilizacijos lūžis ir nuosmukis.''' Maždaug VIII a. pr. m. e. valstybė ima silpnėti, nes ją puldinėja klajoklių gentys. Apie V a. pr. m. e. kinų valstybė suskyla į keletą valstybėlių, jos ima kovoti tarpusavyje. Apie III a. pr. m. e. Kiniją vėl suvienija Cin Ši Chvangdi, Cinų dinastijos pradininkas. Nuvertus Cinų dinastiją valdė Chanų dinastija. Dinastijos laikotarpio pabaigoje valstybė suskilo, į ją pradėjo skverbtis aplinkinės tautos, jos čia kūrė savo valstybes. Jų gyventojai ilgainiui asimiliavo su kinais, perėmė kinų civilizacijos tradicijas.