Ana Politkovskaja: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Ana Stepanovna Politkovskaja-Mazepa''' ([[rusų kalba|rus.]] ''Анна Степановна Политковская – Мазепа''; [[1958]] m. [[Niujorkas|Niujorke]] – [[2006]] m. [[spalio 7]] d. [[Maskva|Maskvoje]]) – [[rusai|rusų]] [[Žurnalistas|žurnalistė]] ir publicistė. [[Nužudymas|Nužudyta]] savo namo [[Liftas|lifte]] už, kaip manoma, profesinę veiklą.

Ne kartą lankėsi karo veiksmų zonoje [[Čečėnija|Čečėnijoje]], pabėgėlių stovyklose [[Dagestanas|Dagestane]], parašė knygą „Kelionė į [[Pragaras|pragarą]]. Čečėnijos dienoraštis“. Kaupė informaciją apie neteisėtus Rusijos kareivių bei karinės žvalgybos [[GRU]] veiksmus prieš Čečėnijos piliečius, ne vieną kartą publikavo straipsnius apie tai, siekė teisminio nusikaltėlių persekiojimo – jų tarpe ir keturių GRU specialios paskirties Eduard Ulman vadovaujamo būrio narių, kaltintų dėl 6 taikių čečėnų nužudymo 2002 sausio mėnesį.

Už reportažų iš Čečėnijos seriją [[2000]] m. jai buvo įteikta „Auksinė Rusijos plunksna“. [[2002]] m. rudenį per įkaitų dramą Maskvos teatre „Nord-vest“Ost“ ji buvo viena iš derybininkų, palaikiusių kontaktą su čečėnų kovotojais jų prašymu. Aptarinėjo tai su Dūmos deputatu S.Juščenko, kuris netrukus buvo nušautas. Be to ji padėjo žuvusių karių motinoms teismuose, tyrė korupciją Rusijos gynybos ministerijoje ir Čečėnijoje dislokuotų jungtinių karinių pajėgų vadovybėje. Paskutiniame savo straipsnyje, kuris pasirodė rugsėjo pabaigoje, žurnalistė rašė apie čečėnų būrių, kariaujančių federalinių jėgų pusėje, sudėtį ir veiksmus. Sekančią dieną po jos laidotovių ji apdovanota žinomo italų žurnalisto [[Ticiano Tercani]] vardo tarptautine literatūrine premija.