Lęšiukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lęšiukas''' (lot. ''lens'') - skaidrus, minkštos konsistencijos kūnas, praleidžiantis spindulius į [[akis|akį]], juos suglaudžiantis ir dalyvaujantis [[akomodacija|akomodacijoje]]. Savo forma primena išgaubtą lęšį. Akyje lęšiukas yra už [[rainelės]], užpakaliniu paviršiumi atsirėmęs į [[stiklakūnis|stiklakūnio]] priekinėje dalyje esantį įdubimą. Labiausiai iškilę priekinio ir užpakalinio lęšiuko paviršiaus taškai vadinami lęšiuko poliais. Abu polius jungia 3,6 mm ilgio lęšiuko ašis, ekvatorius, kurio skersmuo apie 9 mm. Prie lęšiuko ties ekvatoriumi prisitvirtinęs lęšiuko pasaitėlis. Lęšiuką dengia kapsulė - labai plona elstainga plėvelė. Priekiniame paviršiuje kapsulė storesnė. Lęšiukas auga visą gyvenimą, senosios jo dalys centre susispaudžia, lęšiukas storėja, sunkėja. Sulaukus 25-30 metų, jau išsiskiria lęšiuko branduolys, kuris, žmogui senstant, didėja ir kietėja. Kinta lęšiuko spalva. Naujagimio lęšiukas skaidrus, vėliau įgauna gelsvą atspalvį. Lęšiukas neturi nervų ir kraujo indų, jį [[difuzija|difuziškai]] maitina vandeningas skystis, esantis akies kamerose.