|
[[Image:Vaksalastenen.jpg|thumb|270px|Įrašai runomis akmenyje]]
4. '''Runos''' yra keletas susijusių [[abėcėlė|abėcėlių]] naudotų rašyti [[germanų kalbos|germanų kalbomis]], daugiausia [[Skandinavija|Skandinavijoje]] ir [[Jungtinė Karalystė|Britų]] salose. Nepaisant runų įvairovės, jos gali būti laikomos senovine [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europos]] rašymo sistema. Anksčiausi įrašai runomis yra iš maždaug 150 m.e.m., o ši abėcėlė pakeista [[Lotyniška abėcėlė|lotyniška abėcėle]] maždaug [[VI amžius|VI a.]] centrinėje Europoje ir apie [[XI amžius|XI a.]] Skandinavijoje. Tam tikrais tikslais rašymas runomis Skandinavijoje (ypač kaimiškoje [[Švedija|Švedijoje]]) išliko iki [[XX amžius|XX a.]] pradžios (kaip dekoratyvinis elementas ir [[runų kalendorius|runų kalendoriuose]]). ▼==[http://en.wikipedia.org/wiki/Runic_alphabet]Runos - tai... ==
# '''Runos''' - tai magiški ir abėcėliniai ženklai, kuriuos iškaldavo akmenyse, išraižydavo medžiuose. Runomis išgražindavo įvairius būsto daiktus, [[drabužius]], indus, ginklus, rašydavo užkeikimus virš įėjimo į namą ir ant laivo priekio. Vienu žodžiu, jas naudodavo įvairiai. Daugelis yra senovinės - kilę iš keltų žynių-druidų magiškų simbolių, kuriuos vėliau perėmė germanai, o paskui ir skandinavų gentys.
# Žodis ''runa'' reiškia "paslaptį", kilęs iš senovės žodžio "slėpti". Šio žodžio pėdsakai veda į šiuolaikines kalbas: vokiškai ''raunen'' - "pašnibždėti", lotyniškai ''runat'' - "kalbėti", suomių kalba ''runo'' - "eilėraštis, užkeikimas".
# '''RUNOS''' - tai:
* senovės magiška abėcėlė, kilusi iš etruskų laiškų. Senovinės runos yra šios: vyresnioji eilė, jaunesnioji eilė, Armaneno eilė, Notumbrino eilė, slovėnų runos. Visos kitos runos buvo sukurtos mūsų laikais;
* laiškų ženklai, kurių kiekvienam būdinga atitinkama forma ir tam tikras garsas;
* magiški ženklai, senovėje naudoti magiškais tikslais, sudarydavę formules ir užkeikimus;
* vidinio (ezoterinio) pažinimo sistema, leidžianti pažinti dievišką pradžią, suprasti pasaulio plonybes, būti kūrėju, magu.
▲4. '''Runos''' yra keletas susijusių [[abėcėlė|abėcėlių]] naudotų rašyti [[germanų kalbos|germanų kalbomis]], daugiausia [[Skandinavija|Skandinavijoje]] ir [[Jungtinė Karalystė|Britų]] salose. Nepaisant runų įvairovės, jos gali būti laikomos senovine [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europos]] rašymo sistema. Anksčiausi įrašai runomis yra iš maždaug 150 m.e.m., o ši abėcėlė pakeista [[Lotyniška abėcėlė|lotyniška abėcėle]] maždaug [[VI amžius|VI a.]] centrinėje Europoje ir apie [[XI amžius|XI a.]] Skandinavijoje. Tam tikrais tikslais rašymas runomis Skandinavijoje (ypač kaimiškoje [[Švedija|Švedijoje]]) išliko iki [[XX amžius|XX a.]] pradžios (kaip dekoratyvinis elementas ir [[runų kalendorius|runų kalendoriuose]]).
== Istorija trumpai ==
[[Image:http://greatdane.lt/var/greatdane/storage/images/straipsniai/vokieciu-dogu-atsiradimo-istorija/4857-1-lit-LT/Vokieciu-Dogu-atsiradimo-istorija_medium.jpg|thunmb|runų akmenys]]
Runų atsiradimas susijęs su norvegų dievu Odinu. Pagrindinis dievas Asgarda Odinas kabojo ant pasaulio medžio, Yggdrasil'o, pervertas nuosava ietim, ištisas 9 dienas ir naktis, kad jam būtų suteiktas runų pažinimas. Kai runos atsirado ant žemės, jis nusileido žemyn, pakėlė jas, ir runų pažinimas suteikė jam galią. Vėliau jis perdavė runas deivei Frėjai, kuri - kitiems. Cheimdalis, dievas, saugojęs Vaivorykštės Tiltą, paliko runas žmonėms. Nors runų raštus turėdavo genčių vadeivos, bet jų tesėjai ir naudotojai būdavo magai ir žiniuoniai, kurie iš visų kitų išsiskirdavo savo rūbais, būdavo garbinami, mokydavo jaunimą. Magiją išmanydavo ne tik vyrai, bet ir moterys. Egzistuodavo apeigos, kurias atlikti galėdavo tik silpnosios lyties atstovės - moterys. Visokie nelabieji - negyvėliai ir troliai, dvasios ir naminukai - taip pat burdavo, naudodamiesi runomis. Runų magija - įvairiapusė. Pagal legendą, kiekviena runa turi šventą kilmę ir yra šventas ženklas, turintis ribotas magiškų jėgų atsargas ir galimybę susisiekti? mums su aukštosiomis jėgomis. Runos, kartu su jose slypinčiomis jėgomis ir ryšiais, sudaro magišką sistemą. Šią sistemą galima panaudoti būrimui: ją sudarančių ženklų visuma gali aprašyti bet kokią situaciją. Pirmuoju būdu runas atvaizduodavo, pvz., išdėliodavo iš medinių pagaliukų, išraižydavo akmenyje, ant beržinės žievės, ieties koto arba ant molinių indų paviršiaus. Antruoju būdu - jos pavadinimas būdavo ištariamas arba išdainuojamas ypatinga giesme (kad sustiprėtų runos poveikis). Toks įvairiapusis jutimas bendraujantį su stebuklingais ženklais nepaprastai sujaudindavo, neįtikėtinai įjaudrindavo jo supratimą. Kiekvienas su runomis elgdavosi pagal savo poreikius: žiniuonis išvarydavo ligas, karys prašydavo kovoje pergalės, medžiotojas - laimikio. Kartais „runomis“ yra vadinamos visos Europoje vartotos rašto sistemos, kurios neišsivystė tiesiogiai iš lotynų ar graikų rašmenų – šitaip vertindami, prie runų galėsime priskirti senovės hunų rašmenis, airių ogamą ir dar gerą tuziną pavienių rašto sistemų. Visgi tikslesnė yra siauroji žodžio samprata.Manoma, jog runos išsivystė iš etruskų rašmenų daugmaž tuo pat metu kaip ir lotyniškoji abėcėlė. Seniausi aptinkami „runų akmenys“ (akmenys ar akmeninės skulptūros su runų įrašais) datuojami 150 m., taigi tuo metu germanų kraštuose runos jau tikrai buvo vartojamos. Gana greitai runos paplito Skandinavijoje, o vėliau su anglosaksais ir vikingais nukeliavo į britų salas, Islandiją bei Grenlandiją.
== Runos amžių tėkmėje ==
Sprendžiant iš archeologinių duomenų, runos kasdieniame gyvenime niekada nebuvo naudojamos taip plačiai kaip lotyniškoji abėcėlė. Beveik nėra aptikta jokių tekstų ar ilgų frazių, parašytų runomis. Runų, kaip rašmenų, paskirtis greičiausiai buvo dvejopa. Visų pirma, jos buvo naudojamos ryšiui su dievais bei mitinėmis būtybėmis išlaikyti, įvairioms maldoms. Aptinkama nemažai akmenų su ritualiniais įrašais. Antra jų paskirtis – nuosavybės ženklinimas. Dažnai randami ginklai, skydai, namų apyvokos reikmenys su išrėžtu savininko vardu. Tačiau nėra rasta jokių ilgų tekstų, dokumentų ar raštų, rašytų runomis, išskyrus vienintelį Runų teisyną (Codex Runicus), datuojamą XIVa. pr. Jame surašyta tuomet Danijai priklausiusio Skonės regiono (dab. pietų Švedija) teisė. Be šių dviejų komunikacinių paskirčių, runos buvo naudojamos dar vienoje, labai svarbioje, srityje: užkalbant bei buriant. Kiekviena iš 24-ių Futhark abėcėlę sudarančių runų turi tam tikrą mistinę reikšmę: vienos yra susijusios su turtais, kitos – su garbe, trečios – su dievų pagalba ir t.t. Tinkamai sudėliojus runas bei ištarus ritualinę frazę, galima iššaukti pražutį savo priešams arba suteikti paramą draugams. Metant runas, galima savo pasąmonėje rasti atsakymą į bet kokį kamuojantį klausimą. Yra žinoma daugybė germanų kraštuose naudotų būdų mesti runas. Runų reikšmes išmanantys ir mokantys interpretuoti žmonės buvo labai gerbiami. Tiesa, būrimas runomis skiriasi nuo kitų ateities spėjimo būdų tuo, kad runos neparodydavo tikslios ateities, o tik patardavo žmonėms, kaip elgtis kokioje nors situacijoje. otyniškiems rašmenims įsigalėjus Skandinavijoje, runos liko naudojamos tik kaip dekoro elementas taikomojoje dailėje – raižiniuose, skulptūrose ir pan. Tik XIX a. viduryje, romantizmo epochoje, susidomėjimas nacionaline kultūra paskatino mokslininkus tyrinėti ir runas. Žinoma, atsirado ir šarlatanų, runoms buvo priskirta nepagrįstų „mistinių“ galių, iškelta įvairių teorijų, kurios buvo greitai paneigtos. Nepaisant to, per keletą dešimtmečių buvo išaiškinta daugelis runų paslapčių, o vėlesni archeologiniai kasinėjimai tik patvirtino išvadas.
== '''Runų abėcėlė''' ==
Patys pirmieji ženklai, parašyti žmogaus ranka ar išskaptuoti akmenyje, kaule, turėjo magiškų savybių. Dar senovėj buvo galima pastebėti šiuos simbolius: svastiką, kryžių, keltų kryžių, ratus ir kt. Magiški ženklai per eilę metų virto į šventus ženklus. II a viduryje prieš Kristų buvo suformuota bendroji germanų runų eilė - Futarkas (Futhark), kurią sudarė 24 runos.
'''Futhark''' - tai neįprasta abėcėlė, o griežta ženklų eilė, suskirstyta į 3 "šeimas" (Att'us). Kiekvieną šeimą sudaro 8 runos ir kiekviena turi savo dievą: Frėja, Heimdalis ir Tyras (kai kuriuose šaltiniuose minimas kaip Toras). Kiekviena runa turi tam tikrą vardą, išreiškiantį jos vidinę magišką reikšmę. Žodis Futhark sudarytas iš Frėjos Att'o pirmų runų: f, u, th, a, r, k.
* '''''Frėjos Att'as''''' (1): Fehu,Uruz,Thurisaz,Ansuz,Raidho,Kenaz,Gebo,Wunjo;
* '''''Heimdalio Att'as''''' (2):Hagalaz,Nauthiz,Isa,Jera,Eihwaz,Perthro,Algiz,Sowilo;
* '''''Tyro (Toro) Att'as''''' (3):Tiwaz,Berkano,Ehwaz,Mannaz,Laguz,Inguz,Dagaz,Othila,Grynoji runa;
Trys geriausiai žinomos runų abėcėlės yra:
* [[Senasis Futhark]] (apie 150–800; ''Futhark'' – vedinys iš pirmųjų šešių raidžių 'F', 'U' 'Th', 'A', 'R' ir 'K')
*[[anglosaksai|Anglosaksų]] [[Futhorc]] (400–1100; taip pat pirmųjų raidžių vedinys)
* Naujasis Futhark (800–1910)
== Nuorodos ==
# http://www.runos.puslapiai.lt
# http://tolkien.balt.net/tinkle/straipsniai/runos.html
# elementas 3
[[Kategorija:Rašto sistemos]]
[[af:Rune-inskrifte]]
[[als:Futhark]]
[[ang:Fuþorc]]
[[bg:Руни]]
[[bs:Rune]]
[[ca:Alfabet rúnic]]
[[cs:Runy]]
[[da:Runealfabet]]
[[de:Runen]]
[[el:Ρούνοι]]
[[en:Runic alphabet]]
[[eo:Runaj alfabetoj]]
[[es:Alfabeto rúnico]]
[[et:Ruunid]]
[[fa:خط رونی]]
[[fi:Riimukirjoitus]]
[[fo:Rúnir]]
[[fr:Rune]]
[[fy:Runen]]
[[gl:Alfabeto rúnico]]
[[he:רונות]]
[[hr:Rune]]
[[hu:Rúnaírás]]
[[id:Abjad Rune]]
[[io:Runo-skribajo]]
[[is:Rúnir]]
[[it:Alfabeto runico]]
[[ja:ルーン文字]]
[[ka:რუნები]]
[[ko:룬문자]]
[[lv:Rūnu raksts]]
[[nds-nl:Runes (skrift)]]
[[nl:Runen]]
[[nn:Runer]]
[[no:Runer]]
[[pl:Runy]]
[[pt:Runas]]
[[ru:Руны]]
[[sl:Runa]]
[[sr:Руне]]
[[sv:Runor]]
[[th:อักษรรูนส์]]
[[uk:Руни]]
[[zh:盧恩字母]]
|
