Dinarų kalnynas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: da:Dinariske Alper |
Pridedu daugiau info |
||
Eilutė 2:
Kalnai tęsiasi ~650 km palei [[Adrijos jūra|Adrijos]] jūrą nuo [[Julijos Alpės|Julijos Alpių]] šiaurės vakaruose iki [[Šiaurės Albanijos Alpės|Šiaurės Albanijos Alpių]] (jos kartais priskiriamos Dinarų kalnynui) pietuose.
== Geologija ==
[[Vaizdas:Orjen.jpg|thumb|right|Dinarų kalnynas]]
[[Dalmatija|Dalmatijos]] pakrantėje stūksantys Dinarų [[kalnas|kalnai]] sudaryti iš pilkšvų [[klintis|klinčių]]. Šiuose kalnuose iškrinta nemažai [[krituliai|kritulių]], todėl vanduo sunkiasi gilyn ir tirpina uolienas. Per ilgą laiką jose atsiranda plyšių, kuriems gilėjant bei platėjant formuojasi siauros bei ilgos karės. Besisunkiantis vanduo kartais suformuoja požemines ertmes. Jeigu į tokią ertmę įgriūva ją dengianti uolienų storymė, paviršiuje susidaro piltuvo pavidalo [[smegduobė]]. Ji gali būti kilometro pločio ir net 300 metrų gylio. Daugėjant smegduobių ir joms jungiantis, ilgainiau susidaro vonios pavidalo platūs duburiai su stačiais aštriabriauniais šlaitais. Tokie plokščiadugniai [[slėnis|slėniai]] vadinami poljėmis ir gali apimti iki 100 km² plotą. Per tokį lauką paprastai teka [[upė|upės]]. Sraunia vaga jos išteka iš kurio nors šlaito, vingiuoja lauku ir žemiausioje vietoje pradingsta [[Urvas|oloje]]. Tokia vieta vadinama ponoru. Už daugelio kilometrų upės vėl gali atsirasti paviršiuje. Dėl suplautų sąnašų poljų [[dirvožemis|dirvožemiai]] gana derlingi, taigi ūkininkai stengiasi įdirbti kiekvieną žemės lopinėlį. Daugiausia auginami [[kukurūzai]] ir [[kviečiai]].
{{geostub}}
| |||