Fizika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: mr:भौतिकशास्त्र |
|||
Eilutė 52:
Nuo [[Antika|Antikos]] laikų žmonės bandė suprasti materijos elgesį ir savybes: kodėl paleisti daiktai krenta žemyn, kodėl skirtingos medžiagos pasižymi skirtingomis savybėmis, ir pan. Paslaptis gaubė ir [[visata|visatos]] keliamus klausimus – [[Žemė]]s forma, kosmoso šviesulių [[Saulė]]s, [[Mėnulis|Mėnulio]], planetų bei žvaigždžių judėjimas ir kilmė. Buvo sukurta keletas teorijų, dauguma iš jų buvo neteisingos. Tos teorijos buvo labiau [[filosofija|filosofinio]] pobūdžio, niekada nepatikrintos naudojant [[mokslinis metodas|mokslinio metodo]] sistemą. Tačiau būta ir išimčių, anachronizmų: pavydžiui, graikų mąstytojas [[Archimedas]] išvedė daug kiekybinių [[mechanika|mechanikos]] ir [[hidrostatika|hidrostatikos]] formulių.
[[XVII amžius|XVII a.]] pradžioje [[Galilėjus]] pradėjo naudoti eksperimentus siekdamas patikrinti teorijų teisingumą, tuo padėdamas pagrindus moksliniam metodui. Galilėjus suformulavo ir sėkmingai patikrino keletą [[dinamika (fizika)|dinamikos]] rezultatų. [[1687]] m. [[Izaokas Niutonas]] išleido knygą ''„Philosophiae Naturalis Principia Mathematica“'' ({{lt|Matematikos principai gamtoje}}), kurioje aprašomos dvi išsamios fizikos teorijos: [[Niutono dėsniai|Niutono judėjimo dėsniai]], iš kurių kilo [[klasikinė mechanika]] ir [[Niutono gravitacijos dėsnis]], aprašantis [[fundamentalioji sąveika|fundamentalią]] [[gravitacija|gravitacijos jėgą]]. Abi teorijos sutapo su eksperimentais. Knygoje taip pat aprašytos kelios [[skysčių dinamika|skysčių dinamikos]] teorijos. Klasikinės mechanikos teorijos vėliau buvo išsamiai išnagrinėtos [[Joseph Louis Lagrange|Džosefo Lui Lagranžo]], [[William Rowan Hamilton|Viljamo Hamiltono]] ir kitų, kurie sukūrė naujas formuluotes, principus bei gavo naujus rezultatus. Gravitacijos dėsnis padėjo pagrindą naujai [[astrofizika|astrofizikos]] sričiai, kuri pasinaudodama fizikos teorijomis nagrinėja [[astronomija|astronominius]] reiškinius.
[[XVIII amius|XVIII a.]] [[Robert Boyle|Robertas Boilis]] ir kiti išvystė [[Termodinamika|termodinamikos]] teoriją. [[1733]] m. [[Daniel Bernoulli|Danielius Bernulis]] naudojo statistinius metodus ir klasikinę mechankiką aprašyti termodinamikos rezultatus, tuo padėdamas pagrindus [[statistinė mechanika|statistinei mechanikai]]. [[1798]] m. [[Benjamin Thompson|Bendžaminas Tompsonas]] pademonstravo [[mechaninis darbas|mechaninio darbo]] virtimą [[šiluma]]. [[1874]] m. [[James Prescott Joule|Džeimsas Preskotas Džaulis]] nustatė [[energija|energijos]] tvermės dėsnį, apjungiantį šiluminę ir mechaninę energijas.
| |||