Pagal kilmę žodžiai skirstomi į ''savuosius'' žodžius ir ''skolinius''. Savieji žodžiai, arba veldiniai, sudaro seniausią kalbos žodyno klodą. Lietuvių kalboje dalis veldinių paveldėti iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų, pvz.: akis, brolis, motina, trys. Skoliniai - iš kitų kalbų pasiskolinti žodžiai ar kitokie kalbos elementai: priešdėliai, priesagos, žodžių junginiai.
Žodžiai, padaryti iš kitų – ''pamatinių'' – žodžių, yra ''dariniai'' pvz.: degalinė (: degalai), kepinys (: kepti), pastogė (: po stogu). Juos tiria žodžių daryba.
Pagal reikšmę žodžiai gali būti [[homonimas|homonimai]] — vienodai skambantys, bet turintys skirtingą reikšmę, pvz.: kasa (plaukų) ir kasa (banko); [[sinonimas|sinonimai]] — vienodą arba artimą reikšmę turintys žodžiai, pvz.: kiškis ir zuikis; [[antonimas|antonimai]] — priešingos reikšmės žodžiai, pvz.: diena — naktis, juodas — baltas.
