Švano ląstelės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Literatūros šaltiniai: (+literatūra) |
S -redirect to self |
||
Eilutė 5:
==Struktūra==
[[Elektroninis mikroskopas|Elektroniniu mikroskopu]] (EM) matoma Švano ląstelė atrodo kaip nedidelis, ištįsusios [[plazminė membrana|membranos]], mažai [[citoplazma|citoplazmos]] turintis kūnelis. Membrana būna apsivyniojusi apie aksoną nuo kelių iki šimto kartų. Auginamos [[in vitro|''in vitro'']] be aksonų, Švano ląstelės įgauna panašią į ištiestos virvelės struktūrą. Periferinėje nervų sistemoje visus aksonus, tiek turinčius mielino dangą (mielininius) tiek ir neturinčius (nemielininius), dengia Švano ląstelės. Neišskiriančios mielino Švano ląstelės retkarčiais vadinamos
Tiek [[in vivo|''in vivo'']], tiek ir ''in vitro'' Švano ląstelės gali būti nustatomos pagal [[molekulinis žymuo|molekulinius žymenis]] (markerius). Dauguma jų - tai su mielinu susiję [[baltymas|baltymai]]: PO - periferinis mielino baltymas, MBP - mielino pagrindinis, arba bazinis, baltymas, PLP - proteolipidinis baltymas. Žymenimis gali būti ir [[lipidai]] - [[galaktozilceramidai]] (pvz., [[galaktozilcerebrozidai]] - GalC) ir [[sulfatidai]]. Šios molekulės yra eksponuojamos Švano ląstelių paviršiuje nuo pat mielino susidarymo pradžios ir yra aptinkamos tol, kol ląstelė kontaktuoja su aksonu. Išnykus neurono sąveikai su neuroglijos ląstelėmis, šių [[ baltymų raiška]] (''angl. expression'') sumažėja iki bazinio lygmens.
|