Vladas Požela: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
 
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[['''Požėla Vladas]]''' - advokatas, politinis veikėjas.
 
Gimė [[1879]] m. [[balandžio 9]] d. Steigviliuose ([[Pakruojis|Pakruojo]] r.), mirė [[1960]] m. [[rugsėjo 21]] d. [[Adelaidė|Adelaidėje]] ([[Australija]]).
 
Advokatas, politinis veikėjas.
 
Mokslus pradėjo slaptoje kaimo mokykloje, [[1890]] įstojo į [[Jelgava|Mintaujos]] gimnaziją, joje besimokydamas [[1894]] įstojo į slaptą Kūdikėlio organizaciją, [[1895]]-[[1896]] buvo jos pirmininkas. [[1896]] įsteigė slaptą Steigvilų knygyną, [[1897]] organizavo pasipriešinimą stačiatikių pamaldoms rusų kalba mokyklose. [[1900]] suimtas [[Liudas Vaineikis|L. Vaineikio]] byloje, metus kalintas Liepojos kalėjime, po to metams ištremtas į [[Smolenskas|Smolenską]] už lietuviškų raštų gabenimą.
eilutė 13 ⟶ 11:
1906 suorganizavo ginkluotą V. Kapsuko išlaisvinimą iš Suvalkų kalėjimo ligoninės, vėliau išlaisvino K. Jurgelionį iš Vilkaviškio kalėjimo. Tik [[1908]] žandarai jį surado tęsiantį studijas [[Tartu]] universitete, kai [[1906]] svetima pavarde įstojo į Tartu universiteto teisės fakultetą. Policijai suėmus pašalintas.
 
[[1910]] [[Vilnius|Vilniaus]] teismas už mitingų Rozalime, Smilgiuose, Naumiestyje ir Pušalote bei darbininkų ir valstiečių valdžios organizavimą, neįrodęs kitų kalčių, nuteisė jį 1 m. [[Kauno tvirtovė|tvirtovės]] [[Kauno kalėjimas|kalėjimo]], kalėjo [[Kaunas|Kaune]].
 
[[1913]] bandė vėl sugrįžti į Tartu universitetą ir išlaikyti valstybinius egzaminus, tačiau Kauno [[gubernatorius]] nedavė leidimo. [[1914]]-[[1917]] baigė [[Maskva|Maskvos]] universitetą.
 
[[1916]] RSDDP [[Sankt Peterburgas|Petrogrado]] komiteto narys nuo LSDP Lietuvių rajono. [[1916]] vienas iš [[Grūdas|Grūdo]] draugijos steigėjų, iki [[1918]] 04 jos vadovybės narys.
 
[[1917]] advokatavo Maskvoje, tapo prisiekusiuoju advokatu, dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose, buvo sužeistas. [[1919]] buvo savo draugo V. Kapsuko paskirtas Lietuvos laikinosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės reikalų vedėju, tačiau greitai nusivylė šia draugyste ir [[1919]] kartu su [[Vaclovas Bielskis|V. Bielskiu]] pasitraukė į Kauną, kur dirbo prisiekusiuoju advokatu, o netrukus Šiauliuose kartu su [[Kipras Bielinis|K. Bieliniu]], Z. Lukauskaite ir R. Skipičiu ėmėsi organizuoti partizanų būrius kovai prieš bermontininkus.