Apvaisinimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Image:Sperm-egg.jpg|thumb|right|300px|[[spermatozoidas|Spermatozoido]] skverbimasis į [[kiaušialąstė|kiaušialąstę]]]]

 

Apvaisinimas dažniausiai įvyksta [[kiaušintakis|kiaušintakyje]], jo ampulėje, maždaug per 12 valandų po [[ovuliacija|ovuliacijos]]. [[sueitis|Lytinio akto]] metu į moters lytinius takus patenka apie 300–500 mln. [[spermatozoidas|spermatozoidų]], kurie juda netvarkingai, maždaug 2–3 mm per valandą greičiu. Jiems judėti padeda [[gimda|gimdos]] ir kiaušintakių [[raumuo|raumenų]] susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po [[ejakuliacija|ejakuliacijos]] jie pasiekia [[gimda|gimdą]], o per 2–3 valandas pasiekia kiaušintakių ampules. Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi kelias paras. Tačiau pakeliui daug [[spermatozoidas|spermatozoidų]] žūva ir tik labai maža dalis pačių stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų atsitiktinai susiduria su [[kiaušialąstė|kiaušialąste]]. Kulminacinis apvaisinimo momentas yra branduolių susiliejimas. Spermatozoido branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta kiaušialąstė įgija diploidinį [[chromosoma|chromosomų]] rinkinį. Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai [[ląstelė|ląstelei]], kartu ir naujai gyvybei – [[zigota]]i.

 

Dauguma [[spermatozoidas|spermatozoidų]], esančių moters lytiniuose takuose, gali dalyvauti apvaisinime 2–3 paras, o kartais net 4–5 paras po [[ejakuliacija|ejakuliacijos]]. Tuo tarpu [[ovuliacija|ovuliavusi]] [[kiaušialąstė]] yra gyvybinga maždaug 24 valandas. Taigi, geriausias laikotarpis apvaisinimui įvykti yra subrendusio [[folikulas|folikulo]] plyšimo metas, šitaip išsilaisvinant kiaušialąstei, o taip pat 2–3 dienos prieš ovuliaciją. Moterims, naudojančioms [[periodinis susilaikymas|periodinio susilaikymo]] kontraceptinius metodus, reikėtų nepamiršti, kad ovuliacijos metas varijuoja, o kiaušialąstės ir spermatozoidų gyvybingumas gali būti ir padidėjęs.

 

Kai kurių [[gyvūnas|gyvūnų]] [[kiaušialąstė|kiaušialąsčių]] apvalkalėlyje yra maža angelė – [[mikropilė]], pro kurią įsiskverbia [[spermatozoidas]]. Tačiau visų kitų gyvūnų spermatozoido sąlyčio su kiaušialąste metu [[fermentas]] [[hialuronidazė]] ištirpdo kiaušialąstės dangalus ir spermatozoido [[Ląstelės branduolys|branduolys]], [[centriolė]]s bei [[mitochondrija|mitochondrijos]] įtraukiami į kiaušialąstės gilumą ir susidaro [[zigota]], kuri iškart po apvaisinimo ima dalintis ir formuojasi [[gemalas]], kuris per 3–6 paras nuslenka [[kiaušintakis|kiaušintakiu]] į [[gimda|gimdą]], kurioje įsitvirtina ir bręsta. Jei apvaisinamos dvi kiaušialąstės, ima vystytis du gemalai ir gimsta [[dvyniai]]. Tokie dvyniai vadinami [[dizigotiniai dvyniai|dizigotiniais]]. Tačiau gali atsitikti taip, kad pačioje vystymosi pradžioje gemalas pasidalija į dvi dalis – tada gimsta genetiškai identiški [[monozigotiniai dvyniai]].

 

Jeigų pora negali [[pastojimas|pastoti]] (t.y. įvykdyti apvaisinimo), tuomet gali būti taikomas [[dirbtinis apvaisinimas]] arba [[apvaisinimas in vitro]] (mėgintuvėlyje).

 

[[Category:Dauginimasis ir vystymasis]]