Talkša: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
dar |
|||
Eilutė 24:
Kovų su [[kalavijuočiai]]s laikais ežeras vaidino svarbią gynybinę funkciją. Per jį iš Šaulių kalnelio buvo nutiesta [[kūlgrinda]] į rytinį krantą.
Maždaug iki [[1780]] m. Talšos ežeras (altitudė 103 m.), Ginkūnų ežeras ir dabar jau užžėlęs Vinkšnos ežeras sudarė vieną masyvą, kurį vandenimis maitino iš aukštapelkinio [[Rėkyvos ežeras|Rėkyvos ežero]] (altitudė 129,8 m.) ištekanti Kulpė ir iš [[Verduliai|Verdulių]] pelkių plūstanti Rūdė. [[Šiaulių ekonomija|Šiaulių ekonomiją]] [[1768]] m. pradėjus valdyti [[Antanas Tyzenhauzas|A. Tyzenhauzui]], Kulpė už Vinkšnos ežero buvo užtvenkta, pastatytas vandens malūnas ir manufaktūra. Ant ežero kranto pastatyta Gubernijos alaus darykla ir Gubernijos dvaro pastatai. Tačiau po 30 m. vandens malūno užtvankai, matyt, suirus, ežerai pradėjo sekti. Vinkšnos ežeras nuo masyvo buvo atskirtas [[1836]]-[[1858]] m. nutiesus plentą [[Ryga]]-[[Tilžė]]. Tiesa, prie kelio atšakos į [[Ginkūnai|Ginkūnus]] įrengta Kulpės užtvanka kiek pakėlė Talšos ir Ginkūnų ežerų lygį. [[1871]] m. pastatytas
Dar 1976-1977 m. Talšos ežeras gamtos įvairove prilygo rezervato statusą turinčiam [[Žuvintas|Žuvinto ežerui]]. Rytinėje pakrantėje galima rasti retų augalų, o šiaurinėje vis dar peri trys į [[Raudonoji knyga|Raudonąją knygą]] įrašyti paukščiai. Tai [[šaukštasnapė antis]], [[didysis baublys]] ir [[mažasis kiras]]. Talšos bei Ginkūnų ežeruose tuomet buvo stebėtos 44 paukščių rūšys iš jų per 30 paukščių rūšių perėjo. Tais laikais buvo siūloma įsteigti Ginkūnų ornitologinį draustinį, kuris būtų saugojęs pelkėtas apyežeres su retais paukščiais. Deja, plečiantis miestui, nusausinus pelkes, siūlomas draustinis iš visų pusių tapo suspaustas miesto gniaužtų.
| |||