Žemėpatis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmasis Žemėpatį mini M. Mažvydas, ragindamas mesti kaukų, žemėpačių, lauksargių garbinimą. Žempatį bei taip pat daugiskaita mini ir J. Lapiskas, kuris dievą mini po [[Aukštėjas Visagalis|Aukštėjo Visagalio]], aukščiausiojo dievo. M. Pretorijus jį mini kaip ūkio ir namų globėją. Dievo garbei gruodžio mėnesį rengiama šventė. Jis, kaip ir [[Žemyna]], rūpinęsis žemės vaisiais, javais, augalija, gyvuliais, jam dėkojama už derlių. Minima, kad kiekvienas ūkininkas turėjo savo Žemėpatį, kuris yra susietas su žemės plotu<ref name="Mitologijos enciklopedija, 2 Tomas">Mitologijos enciklopedija, 2 Tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 300 p.</ref>.

 

Žemėpatis kilo iš pirminės javų, žemės ir sodybų deivės Žemėpačios, buvusios pramotės, gimdžiusios sodybinės žemės vaisius. Žemėpatis dažnai buvo garbinamas drauge su Žemyna, pradedant ir baigiant įvairius ūkio darbus, taip pat atliekant šeimynines [[Apeigos|apeigas]], tačiau jis buvo ne toks reikšmingas kaip Žemyna. Žemėpačio [[kultas]] artimai siejamas su [[Žaltys|žalčio]] kultu. Taigi jis panašus į sodybos, trobų ir žemės dievą [[Pagirnis|Pagirnį]]. Žemėpatis gyveno žemėje (kampuose), dažniausiai po girnomis, ir kartais išlįsdavo iš jos žalčio pavidalu.