La Pampos provincija: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Geografija ==

Provincija išsidėsčiusi [[pampos|pampų]] regione. Didžioji paviršiaus dalis – plokščia lyguma. Vakaruose kalnai iki 1120 m (''Cerro Negro''). Būdinga stepių augalija. Klimatas vidutinių platumų; žemyninis. Vidutinis metinis kritulių kiekis 500 mm. Šiaurės rytinė dalis – drėgniausia, einant į vakarus sausėja. Pietiniu provincijos pakraščiu teka [[Koloradas (Argentina)|Kolorado upė]], o per provinciją – [[Desaguaderas (Argentina)|Saladas]]. Dėl sauso klimato upių tinklas retas. Gausu ežerų (''Blanca Grande, La Amarga, Urre Lauquen''), kurių dauguma druskingi, ir druskos ežerų (''Colorada Grande, Los Chanchos, Gran Salitral, Salitral de la Pera''). Ant Kolorado upės yra ''Casa de Piedra'' tevenkinys. ''Lihuél Calel'' nacionalinis parkas ir ''Parque Luro'' gamtos rezervatas.

== Ekonomika ==

Svarbiausia provincijos ūkio šaka – gyvvulinikystė. Auginami [[galvijai]] (3,6 mln. vnt.), [[avys]] (202,4 tūkst.), [[ožkos]] (140,5 tūkst.), [[kiaulė]]s (64,1 tūkst.). Derlingesnėse šiaurės vakarų žemėse auginami [[kviečiai]] (10% šalies produkcijos), [[saulėgrąža|saulėgąžos]] (13% šalies produkcijos), [[kukurūzai]], [[liucerna]], [[miežiai]]. Vystoma maisto pramonė ir druskos gavyba.