Amžinasis įšalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Amžinasis įšalas''' arba '''daugiametis įšalas''', viršutinio [[Žemė]]sŽemės pluta|Žemės plutos]] sluoksnio būsena, trunkanti be pertraukos nuo dvejų iki daugelio tūkstančių metų, kai jo [[temperatūra]] ne aukštesnė kaip 0°C ir sluoksnyje yra [[ledas|ledo]]. Amžinas įšalas užima apie ketvirtį Žemės paviršiaus<ref>Geografijos žodynas, 1972 m.</ref>. Tokios būsenos [[dirvožemis|dirvožemio]] ir [[uoliena|uolienų]] sluoksnis vadinamas ''daugiamete kriolitozona'', jame vykstantys procesai - ''kriogeneze''. Amžino įšalo sluoksnio storis gali siektibūna nuo kelių iki 1500 metrų. Paprastai įšalo sluoksnis prasideda po [[aktyvusis sluoksnis|aktyviuoju]], kriolitozonos sluoksniu, kurio temperatūra tarpais aukštesnė, o tarpais žemesnė už 0°C (trumpalaikio arba sezoninio įšalimo ir atitirpimo sluoksnis). Žemiau esantis amžino įšalo sluoksnis susidarytas iš 2 dalių: viršuje yra 6-8 m storio svyruojančių neigiamų temperatūrų sluoksnis, kurį skaido gilūs šalčio plyšiai (vasarą į juos sunkiasi [[vanduo]], užšaldamas virsta ledo pleištais ir platina plyšius). Po juo yra pastovių neigiamų temperatūrų sluoksnis, kriogeniniai procesai jame nevyksta.

Pagrindinė sąlyga amžinajam įšalui susidaryti yra neigiama Žemės paviršiaus vidutinė metinė temperatūra. Tačiau jis laikosi ir kai kuriose [[sausuma|sausumos]] ar [[šelfas|šelfo]] paviršiaus vietose, kur metinė temperatūra yra teigiama, ten daugiametis įšalas - nykstantis senojo šaltesnio klimato reliktas. Vandens telkiniai atšildo po jais esantį įšalo sluoksnį ir jame susidaro spragos. Žiemą pro tas spragas kyla požeminis vanduo, slegiamas gilumoje besiplečiančio įšalo, išsiveržęs į paviršių jis užšąla ir sudaro [[antledis|antledžius]].

Didžiausius plotus amžinasis įšalas užima šalto [[žemyninis klimatas|žemyninio klimato]] srityse, kur plona [[sniego danga]] netrukdo skverbtis [[šaltis|šalčiui]] gilyn, o per trumpą vasarą įšalas nespėja atitirpti. Apima beveik visą [[Azija|Azijos]] šiaurę ([[Sibiras|Sibirą]], [[Mongolija|Mongoliją]]), didelę Šiaurės Amerikos dalį ([[Grenlandija|Grenlandiją]], [[Kanada|Kanados]] šiaurę, [[Aliaska|Aliaską]]), Rytų Europos šiaurinius pakraščius. Storiausias įšalo sluoksnis yra žemynų gilumoje, kur vyrauja itin žemos temperatūros, jūrų pakrantėse jūrų sluoksnis plonesnis. Azijoje įšalo pietinė riba eina maždaug ties 60° š. pl., toliau į pietus (Mongolijoje iki 44° lygiagretės) pasitaiko pavienių įšalo salų. Šiaurės Amerikoje amžino įšalo salų pietinė riba siekia 42° lygiagretę. Pietų pusrutulyje įšalas išplitęs [[Antarktida|Antarktidoje]].