Vikipedija

Tilžės apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
CD (aptarimas | indėlis)
321 804 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Tilžės apskritis''' ({{de|Landkreis Tilsit}}) – [[1818]]-[[1871]] m. [[Prūsijos karalystė]]s [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos provincijos]], 1871-[[1918]] m. [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] [[Gumbinės apygarda|Gumbinės apygardos]] administracinis teritorinis vienetas [[M. Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]]. Sudaryta po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] per [[1815]]-[[1818]] m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Po [[Versalio taika|Versalio taikos]] [[1923]] m. sujungta su [[Ragainės apskr]]itimi, suformuojant [[Tilžės-Ragainės apskr]]itį. Centras - [[Tilžė]].
[[Ragainės apskritis|Ragainės apskritimi]] ir pavadinta '''Tilžės-Ragainės apskritis''' (''Landkreis Tilsit-Ragnit''). Centras - [[Tilžė]].
 
== Geografija ==
Apėmė Mažosios Lietuvos šiaurinę dalį [[Nemunas|Nemuno]] žemupyje. Ribojosi su [[Šilutės apskritis|Šilutės]], Ragainės, [[Įsruties apskritis|Įsruties]], [[Pakalnės apskritis|Pakalnės]] apskritimis. Apskrityje buvo Tilžės miestas, 5 [[evangelikai|evangelikų liuteronų]] parapijos: [[Argininkai]], [[Jurgaičiai]], [[Pakriokiai]], Tilžė ir [[Žiliai]]. 1939 m. jungtinėje apskrityje buvo 271 gyvenvietė.<ref>[http://www.tilsit-ragnit.de/ragnit/index.html Willkommen im Kreis Tilsit-Ragnit]</ref> Visa apskritis išsidėsčiusi žemoje lygumoje, beveik nėra [[ežeras|ežerų]], bet daug upelių, miškų. 1939 m. apskrities plotas buvo 1100 km², gyveno 56 117 žmonių, 51 gyv./km².▼
 
▲ApėmėApskritis buvo dabartinės [[Kaliningrado sr]]ities ir [[Lietuvos]] teritorijoje, apėmė [[M. Lietuva|Mažosios Lietuvos]] šiaurinę dalį [[Nemunas|Nemuno]] žemupyje. Ribojosi su [[Šilutės apskritis|Šilutės]], [[Ragainės apskr|Ragainės]], [[Įsruties apskritis|Įsruties]], ir [[Pakalnės apskritis|Pakalnės]] apskritimis. Apskrityje buvo Tilžės[[Tilžė]]s miestas, 5 [[evangelikai|evangelikų liuteronų]] parapijos: [[Argininkai]], [[Jurgaičiai]], [[Pakriokiai]], Tilžė ir [[ŽiliaiTilžė]]. 1939ir m. jungtinėje apskrityje buvo 271 gyvenvietė.<ref>[http://www.tilsit-ragnit.de/ragnit/index.html Willkommen im Kreis Tilsit-Ragnit]</ref> Visa apskritis išsidėsčiusi žemoje lygumoje, beveik nėra [[ežeras|ežerųŽiliai]], bet daug upelių, miškų. 1939 m. apskrities plotas buvo 1100 km², gyveno 56 117 žmonių, 51 gyv./km².
== Istorija ==▼
Seniausi archeologiniai radiniai apskrityje priskirtini [[neolitas|neolitui]] ir [[virvelinės keramikos kultūra]]i. [[XIII a.]] šioje teritorijoje gyveno [[prūsai]] [[skalviai]]. [[VO|Vokiečių ordinas]] galutinai įsitvirtino tik [[XIV a.]] pabaigoje, kai buvo numalšintas [[Didysis prūsų sukilimas]]. Gerai įtvirtinta [[Paskalviai|Paskalvių]] pilis kovojo iki pačios amžiaus pabaigos. Ją [[vokiečiai]] kelis kartus šturmavo, bet gynėjus apsaugojo pylimai ir tvirtos sienos, buvo sukauptos ir didelės ginklų atsargos. Ordino riteriai pilį buvo apgulę, bandė paimti badu, bet gynėjai laikėsi, nes pilies viduryje buvo tvenkinys, kuriame auginamos žuvys buvo pagrindinis maisto šaltinis. Tik kai pasidavė visos kitos pilys, Paskalvių gynėjai, pamatę, kad jų pastangos bevaisės, tyliai slapta paliko pilį ir išsiskirstė. Riteriai [[1293]] m. toje vietoje pastatė ''Schalauersburgo'' pilį. ▼
 
▲== Istorija ==
[[1656]] m. kraštą nuniokojo švedai. [[1709]]-[[1711]] m. [[maras|maro]] ir po jo sekusio bado metu žuvo keturi penktadaliai apylinkių gyventojų. Po to prasidėjusi [[Didžioji Prūsijos kolonizacija]] šiek tiek pakeitė gyventojų tautinę sudėtį, bet kraštas išliko lietuviškas, iki [[1939]] m. išliko ir lietuviški vietovardžiai. Kraštas pasižymėjo žemės ūkio kultūra, gyvulininkyste. <ref>[[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. IV t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, [[1968]] m. 727 psl.</ref>▼
 
▲Seniausi archeologiniai radiniai apskrityje priskirtini [[neolitas|neolitui]] ir [[virvelinės keramikos kultūra]]i. [[XIII a.]] šioje teritorijoje gyveno [[prūsai]] [[skalviai]]. [[VO|Vokiečių ordinas]] galutinai įsitvirtino tik [[XIV a.]] pabaigoje, kai buvo numalšintas [[Didysis prūsų sukilimas]]. Gerai įtvirtinta [[Paskalviai|Paskalvių]] pilis kovojo iki pačios amžiaus pabaigos. Ją [[vokiečiai]] kelis kartus šturmavo, bet gynėjus apsaugojo pylimai ir tvirtos sienos, buvo sukauptos ir didelės ginklų atsargos. Ordino riteriai pilį buvo apgulę, bandė paimti badu, bet gynėjai laikėsi, nes pilies viduryje buvo tvenkinys, kuriame auginamos žuvys buvo pagrindinis maisto šaltinis. Tik kai pasidavė visos kitos pilys, Paskalvių gynėjai, pamatę, kad jų pastangos bevaisės, tyliai slapta paliko pilį ir išsiskirstė. Riteriai [[1293]] m. toje vietoje pastatė ''SchalauersburgoSchalauersburg'' pilį.
1923 m. Lietuvai užėmus [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]], Nemuno kairiojo kranto likę nedidelės Ragainės ir Tilžės apskritys sujungtos. [[1939]] m. [[Vokietija]]i vėl okupavus dešinįjį krantą, jame buvo sudaryta nauja Pagėgių apskritis. [[1944]] m. rudenį apskritį okupavo [[TSRS]]. Po [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] sudaryta [[Potsdamo sutartis]] 50 metų kraštą perdavė valdyti Tarybų Sąjungai. Buvo sudaryta [[Kaliningrado sritis]], joje – [[Nemano rajonas]], apėmęs kairiakrantę apskrities dalį.
 
▲Tilžės apskritis sudaryta po [[Prūsijos kunigaikštystė]]s susikūrimo [[1525]] m. Istoriniuose šaltiniuose minima nuo [[1572]] metų<ref>{{TLE|4}}</ref>. [[1656]] m. kraštą nuniokojo švedai. [[1709]]-[[1711]] m. [[maras|maro]] ir po jo sekusio bado metu žuvo keturi penktadaliai apylinkių gyventojų. Po to prasidėjusi [[Didžioji Prūsijos kolonizacija]] šiek tiek pakeitė gyventojų tautinę sudėtį, bet kraštas išliko lietuviškas, iki [[1939]] m. išliko ir lietuviški vietovardžiai. Kraštas pasižymėjo žemės ūkio kultūra, gyvulininkyste. <ref>[[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. IV t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, [[1968]] m. 727 psl.</ref>
 
[[1920]] m. apskrities šiaurinėje dalyje esantys 18 valsčių (Bubliškių, Galsdonų, Jūravos, Katyčių, Kulminų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Nepertlaukių, Opstainio, Pakamonių, Piktupėnų, Plaškių, Rukų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemio – viso 649 km²) priskirti [[Klaipėdos kr]]aštui ir įjungti į naujai sudarytą [[Pagėgių apskr]]itį. Šie valsčiai [[1923]] m. su visu Klaipėdos kraštu atiteko [[Lietuva]]i. Iš [[Vokietija]]i likusios dalies ir [[Ragainės apskr]]ities dalies sudaryta [[Tilžės-Ragainės apskritis]].
 
{{aps-ist}}
|---▼
| [[1736]] || || || 5 valsčiai: [[Bubliškių valsčius]], [[Jūravos valsčius]], [[Kukurnėzų valsčius]], [[Linkūnų valsčius]], [[Vingio valsčius]] ||
|---▼
| [[1817]] || || 24.943 || ||
|}-▼
| [[1825]] || || 27.654 || ||
|---▼
| [[1861]] || || 42.711 || ||
|---▼
| [[1890]] || || 47.121 (ar 68.630) || ||
|---▼
| [[1900]] || || 46.944 || ||
|---▼
| [[1905]] || || || 25 valsčiai ||
|-
| [[1910]] || || 46.372 (be Tilžės) || ||
|-
| [[1920]] || || || ?? valsčių: [[Bubliškių valsčius]], [[Galsdonų valsčius]], [[Jūravos valsčius]], [[Katyčių valsčius]], [[Kulminų valsčius]], [[Lauksargių valsčius]], [[Lumpėnų valsčius]], [[Meišlaukių valsčius]], [[Natkiškių valsčius]], [[Nepertlaukių valsčius]], [[Opstainio valsčius]], [[Pakamonių valsčius]], [[Piktupėnų valsčius]], [[Plaškių valsčius]], [[Rukų valsčius]], [[Vilkyškių valsčius]], [[Vingio valsčius]], [[Žemaitkiemio valsčius]] ||
|}
 
== Gyventojai ==▼
 
▲== Gyventojai ==
Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo [[1885]] m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno: <ref>[http://www.geschichte-on-demand.de/tilsit.html Rinkimų istorija] </ref>
{|{{graži lentelė}}
|'''Metai'''||'''Gyventojai'''||'''[[Evangelikai]]'''||'''[[Katalikai]]'''||'''Pastabos'''
|---
|'''1890'''||71 666||68 630||1 675||Su Tilžės miestu
|---
|'''1885'''||47 187|| || ||Be Tilžės
▲|---
|'''1900'''||46 944||45 091 ||1 325||
|---
|'''1910'''||46 372||44 266||1 518||
▲|---
▲|}
Jungtinėje Tilžės-Ragainės apskrityje gyveno:
{|{{graži lentelė}}
|'''Metai'''||'''Gyventojai'''||'''[[Evangelikai]]'''||'''[[Katalikai]]'''||'''[[Žydai]]'''
▲|---
|'''1925'''||57 405||56 463||639||153
▲|---
|'''1933'''||57 454||56 359||696||93
▲|---
|'''1939'''||56 084||54 347||776||20
▲|---
|}
 
== =Lietuviai ===
Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, Tilžės apskrities pietinėje, Prūsijos dalyje 52,9% buvo lietuviai. [[1890]] m. rinkimų komisijos duomenimis, visoje Tilžės apskrityje iš 71 666 gyventojų [[lietuviai]]s užsirašė 24 816, apie 34,6% žmonių. 1896 m. po reikalavimu įvesti bendrųjų dalykų dėstymą lietuvių kalba apskrityje pasirašė 9518 lietuvis.▼
 
▲Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, Tilžės apskrities pietinėje, Prūsijos dalyje 52,9% proc. gyventojų buvo lietuviai. [[1890]] m. rinkimų komisijos duomenimis, visoje Tilžės apskrityje iš 71 666 gyventojų [[lietuviai]]s užsirašė 24 816, apie 34,6% proc. žmonių. 1896 m. po reikalavimu įvesti bendrųjų dalykų dėstymą lietuvių kalba apskrityje pasirašė 9518 lietuvis.
Tilžės apskrityje yra gimę daug Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų. [[Spaudos draudimas]], įvestas Didžiojoje Lietuvoje, Tilžės apskrities lietuviams buvo dvigubai naudingas – jis tapo solidariu prieglobsčiu iš Lietuvos ištremtai spaudai ir jos veikėjams, o kartu paskatino ir vietinę inteligentiją susidomėti lietuvių kalba ir lietuvybės išlaikymu. „Spaudos draudimo laikas ir netgi jį panaikinus čia buvo leidžiami laikraščiai ir knygos Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuviams. Iš čia sklido šviesa visai Lietuvai.“ <ref>[[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. IV t. 727 psl.</ref> ▼
 
▲Tilžės apskrityje yra gimę daug Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų. [[Spaudos draudimas]], įvestas Didžiojoje Lietuvoje, Tilžės apskrities lietuviams buvo dvigubai naudingas – jis tapo solidariu prieglobsčiu iš Lietuvos ištremtai spaudai ir jos veikėjams, o kartu paskatino ir vietinę inteligentiją susidomėti lietuvių kalba ir lietuvybės išlaikymu. „Spaudos draudimo laikas ir netgi jį panaikinus čia buvo leidžiami laikraščiai ir knygos Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuviams. Iš čia sklido šviesa visai Lietuvai.“ <ref>[[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. IV t. 727 psl.</ref>
Iki [[1PK|Pirmojo pasaulinio karo]] Tilžės apskrities, o po karo Tilžės-Ragainės apskrities lietuviai išsirinkdavo savo atstovus į Prūsijos [[Prūsijos landtagas|Landtagą]] ir Vokietijos [[reichstagas|Reichstagą]].▼
 
▲Iki [[1PK|Pirmojo pasaulinio karo]] Tilžės apskrities, o po karo Tilžės-Ragainės apskrities lietuviai išsirinkdavo savo atstovus į Prūsijos [[Prūsijos landtagas|LandtagąPrūsijos landtagą]] ir Vokietijos [[reichstagas|Reichstagą]].
== Šaltiniai ==
<references/>
 
== Literatūra Šaltiniai==
{{ref}}
*Neumanns Orts-Lexikon des Deutschen Reichs. Ein geographisch-statistisches Nachschlagebuch für deutsche Landeskunde. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil. Leipzig, 1894.▼
 
== Nuorodos Literatūra==
▲* Neumanns Orts-Lexikon des Deutschen Reichs. Ein geographisch-statistisches Nachschlagebuch für deutsche Landeskunde. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil. Leipzig, 1894.
 
==Nuorodos==
* [http://www.tilsit-ragnit.de/kreisgemeinschaft/index.html Kraštiečių tinklalapis]
 
[[Kategorija:Prūsijos administraciniai vienetai]]
[[category:Lietuvos buvusios apskritys]]
 
[[de:Landkreis Tilsit-Ragnit]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Tilžės_apskritis"