Martynas Sederevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
{{DEFAULTSORT:Sederevičius, Martynas}} |
||
Eilutė 2:
== Biografija ==
Martynas Sederevičius gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje (ūkio valdomos žemės dydis siekė apie 63 ha). Tėvas vaikystėje Martyną mokė lietuviško rašto pagrindų. Baigęs Lukšių kunigo [[Antanas Tatarė|Antano Tatarės]] įsteigtą parapinę mokyklą, toliau mokėsi [[Marijampolė]]s keturklasėje mokykloje, kurią baigus Martyną Sederevičių pradėjo globoti pusbrolis kunigas Antanas Martynaitis (Marcinskis), tuo metu dirbęs [[Varšuvos vyskupija|Varšuvos vyskupijoje]]. Pusbrolio [[Varšuva|Varšuvoje]] padedamas, dar šiek tiek pasimokęs, [[1855]] m. įstojo į [[Varšuvos kunigų seminarija|Varšuvos kunigų seminariją]]. Po keleto metų persikėlė į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]]. [[1858]] m. [[lapkričio 27]] d. vyskupas [[Motiejus Valančius]] įšventino į kunigus, kviesdamas talkinti dorinimo, švietimo ir blaivybės veikloje.
Martynas Sederevičius [[
▲[[1858]] – [[1863]] m. – [[Alvitas|Alvito]] vikaras. Čia gyvendamas nuvykdavo į [[Eitkūnai|Eitkūnus]], kur susipažino su ūkininkais lietuviais. [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]] metais slapstėsi [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Čia susipažino su [[policija|policijos]] nuovados, kurios teritorijoje slapstėsi, viršininku Serafinu Kušeliausku. Ši pažintis M. Sederevičiui vėliau turėjo labai didelės reikšmės.
Grįžęs į [[Užnemunė|Užnemunę]] vikaravo [[Griškabūdis|Griškabūdyje]], [[Liudvinavas|Liudvinave]] ir [[Šakiai|Šakiuose]]. Ragino žmones mokyti savo vaikus lietuviškai, mokydavo juos pats, surasdavo daraktorius.
eilutė 15 ⟶ 10:
[[1873]] m. paskirtas Sudargo [[klebonas|klebonu]]. Patogi geografinė padėtis (parapija ribojosi su [[Mažoji Lietuva|Mažaja Lietuva]]) leido atsiskleisti jo, kaip religinių raštų kūrėjo, vertėjo, leidėjo ir platintojo, talentui. Martyno Sederevičiaus suburta organizacija tęsė tuo metu jau likviduotos vyskupo [[Motiejus Valančius|Motiejaus Valančiaus]] organizacijos darbą, apimdama visą Užnemunę ir didelę dalį Žemaitijos. Literatūriniam darbui pasitelkė vertėjų, kalbos žinovų, perrašinėtojų. Iš [[Tytuvėnai|Tytuvėnų]] atvyko Serafinas Kušeliauskas, įtraukė eigulį J. Antanavičių ir kitus.
Buvo drąsus ir kartu atsargus, ištvermingas ir sumanus knygnešys. Mokėdavo panaudoti [[caras|caro]] valdininkų silpnybes, jų polinkį į [[alkoholis|alkoholį]]. Už pinigus padėdavo pernešti per sieną spaudinius ir muitininkai. Atvykusius daryti kratų gausiai pavaišindavo, todėl ir knygų nė karto nebuvo radę ir pats nebuvo areštuotas. Kaip ir ankstesnėse parapijose, rūpinosi vaikų mokymu, gabesnius siųsdavo mokytis amato. Turtų nesusikrovė, viską išleisdavo knygų spausdinimui ir platinimui. ▼
▲
== Atmintinos vietos ir paminklai ==▼
== Šaltinis ==
eilutė 29 ⟶ 22:
Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864-1904 m. / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. – Vilnius: Diemedis, 2004.
[[Category:
[[Category:Lietuvos kunigai]]
|