Gardamo seniūnija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vytis1 (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Robot-assisted disambiguation: Kry%C5%BEiuo%C4%8Diai
Eilutė 7:
==Istorija==
 
XIV a. Gardamo seniūnijos teritorija stipriai nukentėjo nuo [[kryžiuočiaiteutonų ordinas|kryžiuočių]] antpuolių. Jų kronikos mini, kad 1304 metais jie sunaikinę Gardamą. XIV a. pabaigoje ši apylinkė buvo tapusi dykra, tik po Melno taikos (1422 m.), likusi prie Prūsijos pasienio, vėl buvo pradėta apgyvendinti iš naujo. Beveik visa dabartinė seniūnijos teritorija vystėsi kaip Kvėdarnos valstybinio dvaro dalis. 1561 m. Valakų inventoriuje įvardijama kaip Gardamo vaitystė, kuriai priklausė trys apylinkės: Gardamo, Vanagių bei Juodžių, kuriuose buvo 91 sodyba. Nuo XIX a. antros pusės iki 1950 m priklausė Naumiesčio valsčiui, nuo 1950 m. – Gardamo apylinkei.
Sovietmečiu keletą kaimų Švėkšnos valsčiaus (Bliūdsukiai, Būdviečiai, Meiželiai, Pempiškiai, Pūzraviečiai, Šiaudėnai II, Ūta) ir keletą kaimų Klaipėdos krašto (Eidaičiai, Gnybalai, Kurpai, Pašiliškiai, Ramučiai, Žagatai) buvo prijungti prie Gardamo apylinkės.
1864-1904 metais draudžiamą lietuvišką spaudą Gardamo apylinkėse platino knygnešiai J. Freitakas, kunigas P. Grigaliūnas ir kiti. Iki 1912 metų seniūnijos teritorijoje (Voverių kaime) buvo sienos perėjimo punktas. Po II-o Pasaulinio karo Gardamo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 Kęstučio) apygardos, Geležinio Vilko būrio partizanai. Sovietmečiu seniūnijos gyventojai daugiausia dirbo Ramučio ir Šylių tarybiniuose ūkiuose bei Meškinės girininkijos bei Šiaudėnų meistrystės miškų ūkiuose.