Adolfas Raulinaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Adolfas Raulinaitis''' ([[1903 m.|1903]] m. [[kovo 9]] d. [[Šadžiūnai|Šadžiūnuose]], [[Lazdijų rajonasrajono savivaldybė|Lazdijų raj.]] – [[1987 m.|1987]] m. [[rugsėjo 6]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – pedagogas, kalbininkas, poetas, dramaturgas, [[istorija|istorikas]], visuomenės veikėjas.

[[1929 m.|1929]] m. baigė [[LietuvosVytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos universitetą]]. [[1930 m.|1930]]-[[1936 m.|1936]] m. dėstė [[Rygos universitetas|Rygos universitete]] ir [[Ryga|Rygos]] lietuvių gimnazijose. Nuo 1936 m. apsigyveno Šiauliuose. Mokytojavo [[Šiaulių gimnazija|berniukų gimnazijoje]], kur dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo su moksleiviais [[ateitininkai]]s ir [[pavasarininkai]]s.

[[1941 m.|1941]] m. [[rugpjūčio 1]] d. paskirtas Šiaulių mokytojų seminarijos direktoriumi. 1941 m. pabaigoje kartu su kitais miesto inteligentais įkūrė Šiaulių apygardos Meno ir mokslo centrą. [[1944 m.|1944]]-[[1945 m.|1945]] m. mokytojavo [[Lazdijai|Lazdijuose]].

1945-[[1953 m.|1953]] m. buvo tremtyje [[Vorkuta|Vorkutoje]]. Nuo [[1955 m.|1955]] m. gyveno Vilniuje, dirbo Mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje, dėstė [[VUVilniaus universitetas|Vilniaus universitete]].

*„Naujais keliais“ ([[drama]], [[1929 m.|1929]] m.),

*„Vytauto [[Kalvarijos kalnas|Golgota]]“ (drama, rankraštis, [[1930 m.|1930]] m.),