Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė''' ([[1895 m.|1895]] m. [[sausio 15]] d. Baidotų k., [[Salantai|Salantų]] valsč., [[Kretingos apskritis|Kretingos apskr.]] – [[1962 m.|1962]] m. [[balandžio 25]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – dainininkė (kolaratūrinis sopranas), muzikos mokytoja, dirigentė.

Būdama 11 metų, jau giedojo Salantų parapijos chore, o lankydama [[Skuodas|Skuodo]] nepilną vidurinę mokyklą, nuo [[1908 m.|1908]] m. pradėjo reikštis ir kaip solistė. [[1912 m.|1912]]–[[1914 m.|1914]] m. mokėsi Kauno „Saulės“ mokytojų-mergaičių seminarijoje, dalyvavo meninėje veikloje.

[[1915 m.|1915]]–[[1918 m.|1918]] m. [[Maskva|Maskvos]] filharmonijos draugijos aukštojoje muzikos ir dramos mokykloje studijavo dainavimą (dėst. V. Uspenskis, operos klasei vadovavo V. Tiutiunikas, dramos kursą dėstė V. Nemirovičius-Dančenko ir [[Konstantinas Stanislavskis|K. Stanislavskis]]). Studijuodama aktyviai dalyvavo koncertinėje veikloje, dainavo Dailės teatro chore, [[ŠarlisCharles GunoGounod|Šarlio Guno]] operoje „Faustas“ atliko Margaritos vaidmenį, o [[Piotras Čaikovskis|Piotro Čaikovskio]] operoje „Eugenijus Oneginas“ – Tatjanos vaidmenį.

[[1918 m.|1918]] m. vasarą grįžo į Lietuvą ir kuriam laikui apsistojo [[Vilnius|Vilniuje]]. Su pianiste A. Dirvianskaite ir kompozitorium [[Juozas Tallat-Kelpša|Juozu Tallat-Kelpša]] ėmė rengti vakarus – koncertus Vilniuje ir Kaune, taip pat [[Žemaitija|Žemaitijos]] miestuose ir miesteliuose.

[[1919 m.|1919]] m. [[sausio 12]] d. ištekėjo už dailininko ir dailėtyrininko [[Paulius Galaunė|Pauliaus Galaunės]]. Tų pačių metų pavasarį apsigyveno Kaune. Dėstė muziką ir dainavimą miesto mokyklose, įsitraukė į [[Lietuvos meno kūrėjų asociacija|Lietuvos meno kūrėjų draugijos]] Muzikos sekcijos veiklą, prisidėjo prie lietuviškos operos organizavimo. [[1920 m.|1920]] m. [[gruodžio 31]] d. pirmajame [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdi]] operos „Traviata“ spektaklyje atliko Violetos vaidmenį.

Iki [[1931 m.|1931]] m. dirbdama I kategorijos [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] soliste, sukūrė daugiau kaip 25 klasikinių operų pagrindinius vaidmenis (iš jų 16 premjerų) ir turėjo apie 1200 viešų pasirodymų operoje ir koncertų salėse. Dalyvavo [[Kauno radiofonasradijo stotis|Kauno radiofono]] koncertų programose. Kelis kartus važiavo į [[Paryžius|Paryžių]], kur po 3-4 mėnesius gilino vokalo studijas (pedagogė Franciose-Jeanne Schütz-Litvinne ir kt.).

Išėjusi iš Valstybės teatro, [[1933 m.|1933]]–[[1940 m.|1940]] m. dėstė muziką ir dainavimą Kauno Švč. Jėzaus širdies gimnazijoje, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams. 1940–[[1942 m.|1942]] m. dėstė Kauno muzikos kursuose. [[1945 m.|1945]]–[[1947 m.|1947]] m. vėl dainavo Kauno valstybiniame operos ir baleto teatre, nuo [[1948 m.|1948]] m. – [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijos]], o [[1949 m.|1949]]–[[1950 m.|1950]] m. – Kauno [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] muzikos mokyklos solinio ir ansamblinio dainavimo dėstytoja. 1949–[[1953 m.|1953]] m. – Lietuvos aklųjų draugijos Kauno skyriaus solinio dainavimo mokytoja, buvo daugelio solistų mėgėjų konsultantė ir globėja.

Aktyviai dalyvavo Lietuvių-prancūzų draugijos veikloje, [[1937 m.|1937]] m. apdovanota [[Prancūzija|Prancūzijos]] ordinu. Rašė recenzijas apie Valstybės teatro operų spektaklius [[Lietuvos aidas|„Lietuvos aide“]] ir kitur.

A. Galaunienė reiškėsi ir kaip dirigentė. 1933 m. [[birželio 5]] d. [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] aikštėje Kaune LKM draugijos kongreso metu dirigavo 1500 dalyvių moterų chorui ir orkestrui. [[1934 m.|1934]] m. vasarą dirigavo [[skautai|skaučių]] surengtame koncerte [[Robert Baden-Powell|Baden-Povelui]] pagerbti. [[1939 m.|1939]] m. [[gegužės 8]] d. Valstybės teatre dirigavo lietuviškų gimnazijų jungtiniam moterų chorui. 1940 m. vasarą [[Kauno sporto halė]]je surengtoje mokyklinių chorų šventėje dirigavo 2000 dainininkų jungtiniam chorui.