22:09, 25 liepos 2008 versija taisyti Qwa bot (aptarimas \| indėlis) Botai 15 782 keitimai S robotas Pridedama: no:Absurd teater, sv:Absurd teater ← Prieš tai darytas keitimas		23:22, 5 rugpjūčio 2008 versija taisyti anuliuoti WikiBotas (aptarimas \| indėlis) Botai 17 711 keitimai S Botas: Taisomi peradresavimai Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: Absurdo drama perėmė [[siurrealizmas\|siurrealizmo]], [[dadaizmas\|dadaizmo]], [[ekspresionizmas\|ekspresionizmo]] [[drama\|dramų]] principus. Sąmoningai atmetami pagrindiniai dramos požymiai: nuoseklus veiksmas, konfliktas, charakteriai. Absurdo dramos pagrindas – prancūzų rašytojo ir filosofo [[~~Žanas~~Jean-Paul ~~Polis Sartras~~Sartre\|Žano Polio Sartro]] (''Jean-Paul Charles Aymard Sartre'') [[egzistencializmas\|egzistencinė]] teorija ir prancūzų rašytojo [[~~Alberas~~Albert ~~Kamiu~~Camus\|Albero Kamiu]] (''Alberas Kamiu'') tragiškasis [[humanizmas]], gailestis dėl žmonių susvetimėjimo. Egzistencialistų dramose idėjos įrodinėjamos [[logika\|loginiu]] mąstymu ir racionaliais veikėjų charakteriais, o absurdo dramaturgai jas atskleidžia absurdiškomis situacijomis, nerišliu dialogu, sveikam protui prieštaraujančiais personažų paveikslais. Absurdo dramaturgų dėmesys nukreiptas į žmogaus bejėgiškumą keisti nusistovėjusią tvarką, į gyvenimo beprasmybę, individo vienatvę ir žmonių nekomunikabilumą. Absurdo drama išreiškia būties absurdiškumą, asmenybės vienatvę, žmonių bendravimo problemas. Dramos idėja atskleidžiama absurdiškomis, paradoksaliomis situacijomis. Spektakliai sąlygiški, statiški – veikėjai sėdi, dažnai kalbasi apie nieką ir nesusikalba. [[dialogas\|Dialogai]] nerišlūs, beprasmiai, prieštaraujantys logikai. Scenoje judesiai mechaniški, primenantys [[lėlių teatras\|lėlių teatro]] marionečių judesius, [[pantomima\|pantomimą]], [[mimika\|mimiką]], [[~~gestų~~ženklų kalba\|\|gestus]], kalbos [[intonacija\|intonaciją]]. Į žmogų žiūrima taip pat, kaip į marionetę. Būties tragizmas atskleidžiamas per [[komizmas\|komizmą]]. Vyrauja [[tragikomedija\|tragikomedijos]] žanras, personažų dialogams ir judesiams būdingas klouniškumas, tačiau šie elementai perteikiami tragiškai. Absurdo dramos pradininkais laikomi prancūzų dramaturgai [[Eženas Jonesku]] (''Eugen Ionescu''), [[Samuel Beckett\|Samuelis Beketas]] (''Samuel Beckett''). Dauguma žymiausių autorių nebuvo prancūzai, tačiau rašė prancūziškai: [[Žanas Ženė]] (''Jean Genet'') ir [[Artūras Adamovas]] (''Arthur Adamov''). Ypač didelę svarbą turėjo [[~~Alberas~~Albert ~~Kamiu~~Camus\|A. Kamiu]] kūryba, kurio absurdo [[filosofija]] išdėstyta [[esė]] „[[Sizifo mitas]]”. Jai būdinga [[dekoracija\|dekoracijų]] nebuvimas, [[kaukė]]s, [[choras]]. Dramoms imami kūriniai atitikdavo [[antika\|antikinius]] siužetus. Absurdo teatro kūrėjai rėmėsi [[viduramžiai\|viduramžių]] [[misterija\|misterijomis]], italų kaukių [[komedija\|komedijomis]], anglų absurdo [[poezija]].

Absurdo drama: Skirtumas tarp puslapio versijų