Absurdo drama: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: no:Absurd teater, sv:Absurd teater |
S Botas: Taisomi peradresavimai |
||
Eilutė 3:
Absurdo drama perėmė [[siurrealizmas|siurrealizmo]], [[dadaizmas|dadaizmo]], [[ekspresionizmas|ekspresionizmo]] [[drama|dramų]] principus. Sąmoningai atmetami pagrindiniai dramos požymiai: nuoseklus veiksmas, konfliktas, charakteriai.
Absurdo dramos pagrindas – prancūzų rašytojo ir filosofo [[
Absurdo dramaturgų dėmesys nukreiptas į žmogaus bejėgiškumą keisti nusistovėjusią tvarką, į gyvenimo beprasmybę, individo vienatvę ir žmonių nekomunikabilumą. Absurdo drama išreiškia būties absurdiškumą, asmenybės vienatvę, žmonių bendravimo problemas.
Dramos idėja atskleidžiama absurdiškomis, paradoksaliomis situacijomis. Spektakliai sąlygiški, statiški – veikėjai sėdi, dažnai kalbasi apie nieką ir nesusikalba. [[dialogas|Dialogai]] nerišlūs, beprasmiai, prieštaraujantys logikai. Scenoje judesiai mechaniški, primenantys [[lėlių teatras|lėlių teatro]] marionečių judesius, [[pantomima|pantomimą]], [[mimika|mimiką]], [[
Būties tragizmas atskleidžiamas per [[komizmas|komizmą]]. Vyrauja [[tragikomedija|tragikomedijos]] žanras, personažų dialogams ir judesiams būdingas klouniškumas, tačiau šie elementai perteikiami tragiškai.
Absurdo dramos pradininkais laikomi prancūzų dramaturgai [[Eženas Jonesku]] (''Eugen Ionescu''), [[Samuel Beckett|Samuelis Beketas]] (''Samuel Beckett''). Dauguma žymiausių autorių nebuvo prancūzai, tačiau rašė prancūziškai: [[Žanas Ženė]] (''Jean Genet'') ir [[Artūras Adamovas]] (''Arthur Adamov'').
Ypač didelę svarbą turėjo [[
Absurdo teatro kūrėjai rėmėsi [[viduramžiai|viduramžių]] [[misterija|misterijomis]], italų kaukių [[komedija|komedijomis]], anglų absurdo [[poezija]].
|