Absurdo drama: Skirtumas tarp puslapio versijų

11 pridėta baitų ,  prieš 14 metų
S
Botas: Taisomi peradresavimai
S (robotas Pridedama: no:Absurd teater, sv:Absurd teater)
S (Botas: Taisomi peradresavimai)
Absurdo drama perėmė [[siurrealizmas|siurrealizmo]], [[dadaizmas|dadaizmo]], [[ekspresionizmas|ekspresionizmo]] [[drama|dramų]] principus. Sąmoningai atmetami pagrindiniai dramos požymiai: nuoseklus veiksmas, konfliktas, charakteriai.
Absurdo dramos pagrindas – prancūzų rašytojo ir filosofo [[ŽanasJean-Paul Polis SartrasSartre|Žano Polio Sartro]] (''Jean-Paul Charles Aymard Sartre'') [[egzistencializmas|egzistencinė]] teorija ir prancūzų rašytojo [[AlberasAlbert KamiuCamus|Albero Kamiu]] (''Alberas Kamiu'') tragiškasis [[humanizmas]], gailestis dėl žmonių susvetimėjimo. Egzistencialistų dramose idėjos įrodinėjamos [[logika|loginiu]] mąstymu ir racionaliais veikėjų charakteriais, o absurdo dramaturgai jas atskleidžia absurdiškomis situacijomis, nerišliu dialogu, sveikam protui prieštaraujančiais personažų paveikslais.
 
Absurdo dramaturgų dėmesys nukreiptas į žmogaus bejėgiškumą keisti nusistovėjusią tvarką, į gyvenimo beprasmybę, individo vienatvę ir žmonių nekomunikabilumą. Absurdo drama išreiškia būties absurdiškumą, asmenybės vienatvę, žmonių bendravimo problemas.
 
Dramos idėja atskleidžiama absurdiškomis, paradoksaliomis situacijomis. Spektakliai sąlygiški, statiški – veikėjai sėdi, dažnai kalbasi apie nieką ir nesusikalba. [[dialogas|Dialogai]] nerišlūs, beprasmiai, prieštaraujantys logikai. Scenoje judesiai mechaniški, primenantys [[lėlių teatras|lėlių teatro]] marionečių judesius, [[pantomima|pantomimą]], [[mimika|mimiką]], [[gestųženklų kalba||gestus]], kalbos [[intonacija|intonaciją]]. Į žmogų žiūrima taip pat, kaip į marionetę.
 
Būties tragizmas atskleidžiamas per [[komizmas|komizmą]]. Vyrauja [[tragikomedija|tragikomedijos]] žanras, personažų dialogams ir judesiams būdingas klouniškumas, tačiau šie elementai perteikiami tragiškai.
 
Absurdo dramos pradininkais laikomi prancūzų dramaturgai [[Eženas Jonesku]] (''Eugen Ionescu''), [[Samuel Beckett|Samuelis Beketas]] (''Samuel Beckett''). Dauguma žymiausių autorių nebuvo prancūzai, tačiau rašė prancūziškai: [[Žanas Ženė]] (''Jean Genet'') ir [[Artūras Adamovas]] (''Arthur Adamov'').
 
Ypač didelę svarbą turėjo [[AlberasAlbert KamiuCamus|A. Kamiu]] kūryba, kurio absurdo [[filosofija]] išdėstyta [[esė]] „[[Sizifo mitas]]”. Jai būdinga [[dekoracija|dekoracijų]] nebuvimas, [[kaukė]]s, [[choras]]. Dramoms imami kūriniai atitikdavo [[antika|antikinius]] siužetus.
 
Absurdo teatro kūrėjai rėmėsi [[viduramžiai|viduramžių]] [[misterija|misterijomis]], italų kaukių [[komedija|komedijomis]], anglų absurdo [[poezija]].
17 711

pakeitimų