Skandinavų mitologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Bot: Pavyzdinis straipsnis es:Mitología nórdica |
S +info |
||
Eilutė 1:
'''Skandinavų mitologija''' - iki krikščioniškų skandinavų tikėjimų visuma. Skandinavų mitologiją sudaro skandinavų legendos ir mitai apie senovės didvyrius ir dievus, visatos sukūrimą ir sunaikinimą.
'''Skandinavų mitologija''' yra žinoma iš fragmentų, kuriuos surinko ir užrašė krikščionių mokslininkai. Daugiausia žinių suteikia „Jaunesnioji ir Vyresnioji Edos“ bei „[[Heimskringla]]“ parašytos XIII a. pr. krikščionio [[Snoris Sturlusonas|Snorio Sturlusono]], kuris laikė skandinavų dievybes velniais. Skandinavų mitologija yra labai artima germanų mitologijai, o pastaroji yra kilusi iš indoeuropiečių mitologijos.▼
▲
Žinoma, kad skandinavų mitologija vystėsi lėtai, kito dievų ir didvyrių svarba skirtingais laikais ir vietose. Tačiau [[Odinas|Odino]] kultas paplito nuo vakarinės Vokietijos iki Skandinavijos palyginus neseniai kai mitai buvo užrašyti. Mažiau svarbios senesnės dievybės: [[Ulras]], vaisingumo dievas [[Njordas]] ir Heimdalas prarado populiarumą, kai svarbesnis tapo Odinas. Odinas buvo siejamas su mokimusi, [[Išmintis|išmintimi]], [[poezija]] ir [[magija]].
== Mitologijos šaltiniai ==
Daugiausia informacijos apie skandinavų mitologiją išliko senovės skandinavų norvegų ir islandų literatūroje „Edose“ ir sagose. „Edos“: „[[Jaunesnioji Eda|Jaunesniąją Edą]]“ sudaro trys dalys: [[Gylfaginning]] (apie 20 tūkst. žodžių), [[Skáldskaparmál]] (apie 50 tūkst. žodžių) ir [[Háttatal]] (apie 20 tūkst. žodžių); „Vyresniąją Edą“ sudaro 29 ilgos poemos. Kiti šaltiniai: danų istoriko Sakso Gramatiko (''Saxo Grammaticus'') ir vokiečių rašytojo Adamo iš Bremeno komentarai (1075 metais)<ref name = "Encarta" > </ref>. Legendų fragmentai kartais išlikę senoviniuose įrašuose ir vėlesniame folklore.
== Kosmologija ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Skandinavų kosmologija]]''<br>
Poema [[Voluspa]] („Aiškiaregės pranašystės“) - vaizduoja pirmykščio chaoso periodą, po kurio sekė milžinų ir dievų sukūrimas, ir galiausiai žmonių. Skandinavų kosmologiją sudaro pasaulio medis [[Igdrasilas]] ir devyni pasauliai, išsidėstę trijuose lygmenyse, kuriuose gyvena [[Skandinavų dievai|dievai]], žmonės, [[milžinai]], nykštukai, elfai ir kitos būtybės.
Senovės skandinavai tikėjo asmens [[dvasia]], kuri buvo įvardijama kaip [[filgja]] (''fylgja'') ir hamingja (''hamingja''), kurios atitinka krikščionių [[Siela|sielos]] supratimą<<ref name = "Encarta" > </ref>.
== Dievai ==
Skandinavų mitologijoje gausu dievų. Tai - vyriausias dievas [[Odinas]]; jo žmona namų deivė [[Frigė]]; griaustinio dievas [[Toras]], kuris saugojo žmones ir kitus dievas nuo milžinų ir kuris buvo ypač populiarus tarp skandinavų valstiečių; Freiras, klestėjimo dievas; jo sesuo vaisingumo deivė [[Frėja]] ir kiti dievai. Dievai sudarė dvi kovojančias stovyklas [[Asai|asus]] ir [[vanai|vanus]]. Odinas buvo asų vadas, kuriuos sudarė bent 12 dievų. Visi dievai kartu gyveno [[Asgardas|Asgarde]].
Daug senovės mitinių didvyrių, iš kurių kai kurie yra kilę iš tikrų asmenybių, manoma, kad buvo kilę iš dievų; kaip pvz., drakonų žudikas [[Sigurdas]].
== Religiniai ritualai ==
Skandinavų dievams tarnavo žynių luomas vad. godarais (ang. ''godar''). Dievų garbinimas vykdavo gamtoje, garbinant medžius globėjus, netoli šventų šulinių arba tarp surikiuotų tam tikra tvarka šventų akmenų. Vėliau buvo naudojamos medinės šventovės, kuriuose buvo altoriai su išdrožtais dievų atvaizdais. Svarbiausia šventykla yra Senojoje Upsaloje, kur buvo aukojami gyvuliai ir net žmonės<ref name = "Encarta" > </ref>.
{{Skandinavų mitologija}}
{{Link FA|es}}
{{litref}}
[[Kategorija:Skandinavų mitologija]]▼
▲[[Kategorija:Skandinavų mitologija| ]]
[[da:Nordisk mytologi]]
| |||