Elektroniniai pinigai: Skirtumas tarp puslapio versijų

199 pridėti baitai ,  prieš 16 metų
red (redaktio). Jei autorius tęstų panašią tematiką, galbūt turėtume gerą Finanspediją
S (Atmestas Laurinaitis pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Knutux keitimas))
(red (redaktio). Jei autorius tęstų panašią tematiką, galbūt turėtume gerą Finanspediją)
"'''Elektroniniai pinigai''' ('' angl. e-money'')" – tai [[pinigai|pinigų]] vertė, išreikšta kaip pretenzija [[emitentas|emitentui]]: kuri yra saugoma elektroninėse laikmenose; kuri leidžiama gavus lėšas, kurių suma yra ne mažesnės vertės už išleistą pinigų vertę; kurią įmonės[[įmonė]]s, kurios nėra emitentas, priima kaip mokėjimų priemonę.
{{cleanup}}
== Elektroniniai pinigai ==
 
== Elektroniniai pinigaipinigų pavadinimai ==
"'''Elektroniniai pinigai''' ('' angl. e-money'')" – tai pinigų vertė, išreikšta kaip pretenzija emitentui: kuri yra saugoma elektroninėse laikmenose; kuri leidžiama gavus lėšas, kurių suma yra ne mažesnės vertės už išleistą pinigų vertę; kurią įmonės, kurios nėra emitentas, priima kaip mokėjimų priemonę.
1# - “skaitmeniniai“Skaitmeniniai pinigai” (angl. digital money).
2# - “skaitmeniniai“Skaitmeniniai grynieji pinigai” (''angl. digital cash'').
3# - “tinklo“Tinklo pinigai” (''angl. network money'').
4# - “programinės“Programinės įrangos pinigai” (''angl. software money'').
5# - “megabitiniai“Megabitiniai pinigai” (''angl. megabyte money'').
6# - “kibernetiniai“Kibernetiniai doleriai” (''angl. cyberbucks'').
 
*'''Tikrieji elektroniniai pinigai''' - atitinkamos [[mokėjimo priemonėspriemonė]]s, kurias naudotojas perka elektronine verte iš asmens, kuris teikia elektroninių pinigų išleidimo paslaugą. Elektroninė vertė privalo būti prilyginama [[grynieji pinigai|gryniesiems pinigams]].
'''Elektroniniai pinigai kitaip dar vadinami:'''
 
== Elektroninių pinigų padirbinėjimas ==
1 - “skaitmeniniai pinigai” (angl. digital money).
'''Elektroninių pinigų padirbinėjimas''' dar kitaip yra vadinamas '''Dvigubo išleidimo problema''', angl. ''double spending problem''. Skaitmeninė [[kopija]] visiškai nesiskiria nuo originalo (nėra nei originalo, nei kopijos). Egzistuojančios elektroninių pinigų sistemos užkerta kelią tokiam dvigubam pinigų leidimui.
 
'''Elektroninių pinigų padirbinėjimas''' kitaip '''Dvigubo išleidimo problema''' (''angl. double spending problem''). Skaitmeninė kopija visiškai nesiskiria nuo originalo, kitaip tariant nėra nei originalo, nei kopijos. Egzistuojančios elektroninių pinigų sistemos užkerta kelią tokiam dvigubam pinigų leidimui. Veikiančios Internete[[internetas|internete]] elektroninių pinigų sistemos užkerta kelią reikalaudamos prisijungti prie centrinio [[duomenų bankas|duomenų banko]], šiame duomenų banke yra saugoma visa informacija apie galiojančius ir neišleistus elektroninius pinigus. Sistema tiesiogiai pasitikrina ar tokie pinigai nėra buvę išleisti ankščiau ir gavusi patvirtinimą leidžia vykdyti mokėjimą. Šis metodas beveik nesiskiria nuo dabar naudojamo elektroninių kortelių aptarnavimo metodo, tik čia nėra jungiamasi prie konkrečios sąskaitos ir nėra žiūrimas likutis joje.
2 - “skaitmeniniai grynieji pinigai” (''angl. digital cash'').
 
== Problemos sprendimo būdai ==
3 - “tinklo pinigai” (''angl. network money'').
 
4 - “programinės įrangos pinigai” (''angl. software money'').
 
5 - “megabitiniai pinigai” (''angl. megabyte money'').
 
6 - “kibernetiniai doleriai” (''angl. cyberbucks'').
 
 
'''Tikrieji elektroniniai pinigai''' - atitinkamos mokėjimo priemonės, kurias naudotojas perka elektronine verte iš asmens, kuris teikia elektroninių pinigų išleidimo paslaugą. Elektroninė vertė privalo būti prilyginama gryniesiems pinigams.
 
 
== Elektroninių pinigų padirbinėjimas ==
'''Elektroninių pinigų padirbinėjimas''' kitaip '''Dvigubo išleidimo problema''' (''angl. double spending problem''). Skaitmeninė kopija visiškai nesiskiria nuo originalo, kitaip tariant nėra nei originalo, nei kopijos. Egzistuojančios elektroninių pinigų sistemos užkerta kelią tokiam dvigubam pinigų leidimui. Veikiančios Internete elektroninių pinigų sistemos užkerta kelią reikalaudamos prisijungti prie centrinio duomenų banko, šiame duomenų banke yra saugoma visa informacija apie galiojančius ir neišleistus elektroninius pinigus. Sistema tiesiogiai pasitikrina ar tokie pinigai nėra buvę išleisti ankščiau ir gavusi patvirtinimą leidžia vykdyti mokėjimą. Šis metodas beveik nesiskiria nuo dabar naudojamo elektroninių kortelių aptarnavimo metodo, tik čia nėra jungiamasi prie konkrečios sąskaitos ir nėra žiūrimas likutis joje.
'''Autonominės elektroninių pinigų sistemos''' dvigubo išleidimo problemą sprendžia skirtingais metodais. Vienas sprendimų būdų:
 
1 -* Protinga kortelė (''angl. smart card''), kuri savyje turi elektroninę mikroschemą, taip vadinamą „prižiūrėtoju“. Ji savyje kaupia duomenys apie visus elektroninius pinigus naudotus šia kortele. Jei tokios kortelės savininkas stengiasi nukopijuoti elektroninius pinigus ir du kartus juos išleisti, „prižiūrėtojas“ stabdytų operaciją ir neleistų įvykdyti norimos procedūros. Kadangi „prižiūrėtojas“ renka informaciją ir laiko ją atmintyje, jos savininkas gali bandyti ištrinti ją, tačiau kortelė padaryta tokiu būdų, kad tai neįmanoma padaryti jos nepažeidžiant.
 
2* - Struktūriškai susieti elektroninius pinigus ir atitinkamus šifravimo protokolus taip, kiekvieno atsiskaitymo metu pinigai būtų identifikuojami ir atitinkama pinigų dalis, nešanti autentiškumo įrodymą nukeliautų į banką. Tokiu būdų greitai būtų įmanoma nustatyti dvigubai leidžiamus elektroninius pinigus ir tai savo ruoštų atbaidytų nusikaltėlius. Tokių sistemų privalumas – jos nereikalauja minėtų „prižiūrėtojų“ ir gali būti talpinamos pigesnėse elektroninėse kortelėse. Tokia sistema ir jos programinė įranga gali būti naudojama kompiuteryje ar pigiose kortelėse.
* '''Pilnai identifikuojami elektroniniai pinigai''' -: identifikuojami elektroniniai pinigai „auga“ kaskart juos leidžiant. Sandorio detalės prisideda prie elektroninių pinigų ir taip keliaujama toliau, kol pasiekia jų emitentą, kuris peržvelgia duomenys, ar buvo bandyta elektroninius pinigus dvigubai išleisti.
 
'''Autonominė ir anonimiška elektroninių pinigų sistema'''- be „prižiūrėtojo“ kaupia informaciją apie vykdomus mokėjimus. Tokie elektroniniai pinigai, su savo sukaupta informacija, nukeliavę į banką taip pat peržiūrimi, tik čia yra pagrindinis skirtumas, leidžiantis atriboti anonimiškus nuo identifikuojamu elektroninių pinigų – bankas operacijų seką be jokių smulkmenų ir tik pasitaikius dvigubo mokėjimo atvejui, sistema pateiks reikalingus duomenys.
 
* '''Autonominė ir anonimiška elektroninių pinigų sistema'''- be „prižiūrėtojo“ kaupia informaciją apie vykdomus mokėjimus. Tokie elektroniniai pinigai, su savo sukaupta informacija, nukeliavę į banką taip pat peržiūrimi, tik čia yra pagrindinis skirtumas, leidžiantis atriboti anonimiškus nuo identifikuojamu elektroninių pinigų – bankas operacijų seką be jokių smulkmenų ir tik pasitaikius dvigubo mokėjimo atvejui, sistema pateiks reikalingus duomenys.
 
== Elektroninių pinigų plovimas ==
 
Pinigų plovimo '''priežastys''' ir prielaidos:
'''Priežastys darančios elektroninius pinigus patraukliais pinigų plovimui:'''
 
1. # Neatsekamumas.
 
2. # Mokėjimų mobilumas, patogumas.
 
3. # Tarpininkų nebuvimas.
 
4. # Jie jau nematerializuoti, nėra tarpininkų, pilnas privatumas.
 
5 # Atliekamų operacijų greitis nepalieka jokių galimybių fiksuoti pažeidimus.
 
6. # Informacinės technologijos suteikia nusikaltėliams galimybę užsiimti tuo saugioje vietoje.
 
[[Category:Pinigai]]
 
[[Category:Finansai]]
 
[[de:Elektronisches Geld]]
[[en:Electronic money]]
[[id:Uang elektronik]]
[[ja:電子マネー]]
[[ru:Платёжные системы Интернета]]
8 595

pakeitimai