Dadaizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Dada''' arba '''Dadaizmas''' (pranc. dada – vaikiškas arkliukas arba kūdikio lemenimas) prasidėjo [[1916]] m. [[Ciūrichas|Ciūriche]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]], kaip atsakas į [[Pirmasis pasaulinis karas|I Pasaulinio karo]] baisumus. Iš Ciūricho dadaizmas išplito po visą [[Europa|Europą]]: [[Vokietija|Vokietiją]], [[Ispanija|Ispaniją]], [[Prancūzija|Prancūziją]], kai kuriose [[Rusija|Rusijos]] dalyse ir net [[JAV]] – [[Niujorkas|Niujorke]]. Dadaizmas buvo [[nihilizmas|nihilistinis]] kultūrinis judėjimas, paneigęs visus iki tol buvusius [[dailė]]s, literatūros principus. Anot dadaizmo šalininkų, Dada ne menas, o anti-menas. Viskas ką ankstesnė dailė vaizdavo, dadaistai piešė priešingai. Dadaistai bandė paneigti visas tuometines [[estetika|estetines]] ir [[socialinis|socialines]] vertybes ir, dažniausiai, naudojo apgalvotus, tyčia sumanytus nesuvokiamus [[artistas|artistinius]] bei literatūrinius metodus. Jų darbai buvo sukurti siekiant šokiruoti ir išmušti iš vėžių publiką, taip bandant pakeisti jų estetines vertybes. Dadaistai surado be galo daug būdų išreikšti jų juodą [[humoras|humorą]] naudojant visai skirtingus [[elementas|elementus]] dailės kūrimui. Jie naudojo neįprastas medžiagas, įskaitant atliekas iš gatvės ir gatavus drabužius. Nors dadaistai ir įvaldė naujas [[technika|technikas]], jų sukilimas prieš standartus kilo iš romantinės tradicijos teigiančios visuotiną, nevaržomą gėrį žmonijai. Tad dėl to jiems pasisiekė sukelti begalę skandalų, bet, iš tiesų, jie privertė žmones žiūrėti į meną kitomis akimis. Dada darbai privertė stebėtoją apsvarstyti priimtą realybę ir pripažinti vaizduotės galimybę.