Dadaizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Dada''' arba '''Dadaizmas''' (pranc. dada – vaikiškas arkliukas arba kūdikio lemenimas) prasidėjo [[1916]] m. [[Ciūrichas|Ciūriche]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]], kaip atsakas į [[Pirmasis pasaulinis karas|I Pasaulinio karo]] baisumus. Iš Ciūricho dadaizmas išplito po visą [[Europa|Europą]]: [[Vokietija|Vokietiją]], [[Ispanija|Ispaniją]], [[Prancūzija|Prancūziją]], kai kuriose [[Rusija|Rusijos]] dalyse ir net [[JAV]] – [[Niujorkas|Niujorke]]. Dadaizmas buvo [[nihilizmas|nihilistinis]] kultūrinis judėjimas, paneigęs visus iki tol buvusius [[dailė]]s, literatūros principus. Anot dadaizmo šalininkų, Dada ne menas, o anti-menas. Viskas ką ankstesnė dailė vaizdavo, dadaistai piešė priešingai. Dadaistai bandė paneigti visas tuometines [[estetika|estetines]] ir [[socialinis|socialines]] vertybes ir, dažniausiai, naudojo apgalvotus, tyčia sumanytus nesuvokiamus artistinius bei literatūrinius metodus. Jų darbai buvo sukurti siekiant šokiruoti ir išmušti iš vėžių publiką, taip bandant pakeisti jų estetines vertybes. Dadaistai surado be galo daug būdų išreikšti jų juodą [[humoras|humorą]] naudojant visai skirtingus [[elementas|elementus]] dailės kūrimui. Jie naudojo neįprastas medžiagas, įskaitant atliekas iš gatvės ir gatavus drabužius. Nors dadaistai ir įvaldė naujas technikas, jų sukilimas prieš standartus kilo iš romantinės tradicijos teigiančios visuotiną, nevaržomą gėrį žmonijai. Tad dėl to jiems pasisiekė sukelti begalę skandalų, bet, iš tiesų, jie privertė žmones žiūrėti į meną kitomis akimis. Dada darbai privertė stebėtoją apsvarstyti priimtą realybę ir pripažinti vaizduotės galimybę.