Kėdainiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Viena iš pirmųjų sovietinio saugumo, vadovauto [[Antanas Sniečkus|Antano Sniečkaus]] darbuotojų g.1906 m. Kėdainiuose 1940 m. liepos mėn. buvo grupės, parengusios suimtinų [[Lietuvos krikščionys demokratai|krikščionių demokratų ]]sąrašą, vadovė. [[1941 m.|1941]] m. [[birželio 14]] d. daugelis miesto ir apylinkių gyventojų buvo ištremta į Sibirą. Tų pačių metų [[rugpjūčio 28]] d. naciai bei jų talkininkai, sušaudę 2 076 Kėdainių žydus, sunaikino per 400 metų gyvavusią jų bendruomenę. [[1944 m.|1944]] m. liepą traukdamiesi naciai susprogdino buvusius grafo E.Totlebeno rūmus, gimnaziją, apskrities ligoninę ir banką, tiltus. Pokario metais Kėdainiai išlaikė rajono centro statusą. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Kėdainiai vystėsi kaip pramonės, ypač – [[chemija|chemijos]] pramonės, centras. [[1950 m.|1950]] m. tapo rajono centru. Sparčiai augo gyventojų skaičius: [[1959 m.|1959]] m. mieste buvo 10,6 tūkst. gyventojų, o [[1972 m.|1972]] m. – 23,6 tūkst. gyventojų.