Kėdainiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Turbo (aptarimas | indėlis)
Turbo (aptarimas | indėlis)
Eilutė 70:
 
Nepriklausomybės metais Kėdainiai tapo apskrities centru ir buvo priskirti pirmos eilės miestų kategorijai. Miestas augo ir plėtėsi: [[1923 m.|1923]] m. Kėdainiuose buvo 7 415, o [[1939 m.|1939]] m. – 8 622 gyventojai.
Viena iš pirmųjų sovietinio saugumo, vadovauto [[Antanas Sniečkus|Antano Sniečkaus]] darbuotojų g.1906 m. Kėdainiuose 1940 m. liepos mėn. buvo grupės, parengusios suimtinų [[Lietuvos krikščionys demokratai|krikščionių demokratų ]]sąrašą, vadovė. [[1941 m.|1941]] m. [[birželio 14]] d. daugelis miesto ir apylinkių gyventojų buvo ištremta į Sibirą. Tų pačių metų [[rugpjūčio 28]] d. naciai bei jų talkininkai, sušaudę 2 076 Kėdainių žydus, sunaikino per 400 metų gyvavusią jų bendruomenę. [[1944 m.|1944]] m. liepą traukdamiesi naciai susprogdino buvusius grafo E.Totlebeno rūmus, gimnaziją, apskrities ligoninę ir banką, tiltus. Pokario metais Kėdainiai išlaikė rajono centro statusą. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Kėdainiai vystėsi kaip pramonės, ypač – [[chemija|chemijos]] pramonės, centras. [[1950 m.|1950]] m. tapo rajono centru. Sparčiai augo gyventojų skaičius: [[1959 m.|1959]] m. mieste buvo 10,6 tūkst. gyventojų, o [[1972 m.|1972]] m. – 23,6 tūkst. gyventojų.
 
1988 metų vasarą Kėdainiuose, atvykus dviratininkų žygio kolonai, vedamai kovo 11-os akto signataro [[Rimantas Astrauskas|Rimanto Astrausko]], įvyko Lietuvos sąjūdžio mitingas, kuriame buvo pareikalauta panaikinti Ribentropo-Molotovo paktą ir žmonės raginti siekti nepriklausomybės. Netrukus Lietuvos žalieji vedami [[Faulius Gricius|Sauliaus Griciaus]] surengė protesto – valandos tylėjimo akciją SSRS karinių oro pajėgų aerodrome. 1988 metų rudenį Kėdainiuose, chemijos gamykloje įvyko pirmasis Lietuvos žaliųjų suvažiavimas. Jų pastangomis gamykloje buvo uždaryta senoji sieros rūgšties gamybos linija. Netrukus Kėdainiai buvę Lietuvos plaučių vėžio centru prarado šį statusą.