Žydai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 14:
XVI a. pradžioje [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] buvo 6000 žydų, [[XVI amžius|XVI a.]] viduryje – apie 10 000. Didieji kunigaikščiai ir didikai visokeriopai rėmė turtingus žydus, nes šie už nuošimčius skolino jiems pinigų, krašte plėtojo piniginę prekinę apyvartą.
[[Lietuva|Lietuvoje]] 1861 m. panaikinus [[baudžiava|baudžiavą]] žydų ir kitų Lietuvos tautybių gyventojų teisės tapo vienodos. Lietuviai galėjo laisvai keltis gyventi į miestus. Taip pat panaikinus [[cechų sistema|cechų sistemą]] ir lietuviai laisvai galėjo užsiimti [[amatai]]s. XIX a. I pusėje [[Lietuva|Lietuvoje]] sparčiai vyko [[pramoninė revoliucija]], tai yra vis didesnė [[bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]] dalis buvo pagaminama mieste. Lietuvos žydai sudarydami apie 10 % Lietuvos gyventojų valdė apie 80 % pramoninės gamybos ir prekybos. Vilniuje žydų 1897 m. surašymo duomenimis buvo 63 841, - 40 proc. visų gyventojų. Žydai Lietuvoje 1897 m. įkūrė pirmą Rusijoje socialistinės pakraipos partiją [[Bundas]], kuri netrukus iniacijavo ir Rusijos socialdemokratų partijos įkūrimą Minske. Tai sąlygojo ir apie ketvirtadalio žydų sunki ekonominė padėtis - skurdas ir bedarbystė bei caro [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] pradėta vykdyti žydų vaikų rekrūtavimo 25 metams, juos perkrikštijant, politika. Druskininkuose 1898 m. įvyko reikšmingas antrasis sionistų judėjimo Hovevei Zion, kvietusio žydus grįžti į Palestiną ir atkurti savo valstybę, kongresas. Po jo buvo įkurta pasaulinė sionistų organizacija.
Tarpukario Lietuvos valdžia įvertinus, kad vis didesnė šalies kapitalo dalis koncentruojama miestuose ėmėsi veiksmų sumažinti žydų įtaką valstybės ūkyje. [[Agronomas|Agronomams]], kurie buvo išlaikomi valstybės ir į jų pareigas įeidavo važinėti po kaimus ir konsultuoti ūkininkus [[žemės ūkis|žemės ūkio]] klausimais, buvo nurodyti valstiečius agituoti kurti [[kooperatyvas|kooperatyvus]]. [[Tautininkai|Tautininkų partijos]] atstovai atvirai agitavo pirkti prekes tik iš kooperatyvų. Kooperatyvai buvo kuriami dabartinių [[akcinė bendrovė|akcinių bendrovių]] principu. Žmonės įnešdavo savo indėlį ir tikėdavosi gauti dalį nuo pelno. Kooperatinės parduotuvės dirbo dabartinių parduotuvių principų, juose nebuvo galima derėtis, visoms prekėms buvo uždedamas vienodas ar diferencijuotas mokestis. Žydai savo turimuose parduotuvėse dažniausiai dirbo patys ir dėl kiekvienos prekės su jais buvo galima derėtis. Kooperatinių parduotuvių kūrimasis buvo priešiškai sutiktas žydų, joms [[didmeninė prekyba|didmenine prekyba]] užsiimantys žydai nenorėdavo visiškai parduoti [[prekė|prekių]], siūlydavo pirkti brangiau negu, kad būtų pardavę žydams. Žydai, turintys nuosavas parduotuves, pradėdavo jose pardavinėti tokias pačias prekes kaip ir kooperatyvuose, tokiomis pačiomis kainomis, o dažnai net ir už savikainą. Nepaisant žydų pasipriešinimo kitų tautybių žmonių kooperatyvų daugėjo. Žydai iš Bundo persilieję į [[Bolševikai|bolševikų]] gretas tarpukaryje Lietuvoje vykdė antivalstybinę veiklą. Pasižymėjo [[Antanas Sniečkus|A.Sniečkaus]] bendražygiai G.Zimanas, M.Bordonaitė, R.Chodosaitė, o Rafail Čiornyj (Rapolas Čarnas) buvo nuteistas ir sušaudytas. Dauguma žydų jausdami hitlerizmo pavojų, džiugiai sutiko sovietų tankus Vilniuje ir parėmė okupacinę sovietų valdžią, kuri panaudojo žydus ir represijose prieš lietuvius masinėse 1940 - 1941 m. tremtyse.
| |||