Ekstinkcija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: no:Ekstinksjon (astronomi) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Ekstinkcija''' arba '''sugertis''' - šviesulių [[spindesys|spindesio]] susilpnėjimas dėl medžiagos (dujų ir dulkių), esančios tarp [[šviesulys|šviesulio]] ir stebėtojo, sukeliamos [[Sugertis|sugerties]] ir [[Sklaida|sklaidos]] ([[Žemė]]s [[atmosfera|atmosferoje]] ([[atmosferinė ekstinkcija]]), [[Tarpžvaigždinė medžiaga|tarpžvaigždinėje medžiagoje]] ([[tarpžvaigždinė ekstinkcija]]) arba [[Aplinkžvaigždinis diskas|aplinkžvaigždiniuose diskuose]].
Smarki atmosferinė ekstinkcija kai kuriuose [[Elektromagnetinė banga|elektromagnetinių bangų]] diapazonuose ([[Rentgeno spinduliavimas|Rentgeno]], [[UV|ultravioletinis]] arba [[IR (fizika)|infraraudonasis]]) verčia naudoti kosmines [[observatorija]]s. Kadangi mėlynoji (trumpesnių bangų) spektro dalis yra silpninama labiau nei raudonoji (ilgesnių bangų), stebimas ojektas atrodo raudonesnis, nei kad būtų, jei ekstinkcijos nebūtų. Todėl dažnai tarpžvaigždinė ekstinkcija vadinama [[tarpžvaigždinis parausvėjimas|tarpžvaigždiniu parausvėjimu]].
Jei terpė yra vienalytė, tai spinduliuotės ekstinkciją siaurame bangų ruože gerai apibūdina eksponentinis dėsnis:
<math>I = I_0 \exp (-kr)\, ,</math>
čia <math>r</math> - kelio ilgis terpėje, o <math>k</math> - ekstinkcijos parametras, kuris priklauso nuo terpės sąvybių (dalelių dydžio, tankio, temperatūros, ir kt.) ir yra skirtingas įvairiems bangų ilgiams. Dėl ekstinkcijos stebimas regimojo ryškio pokytis
<math>\Delta m = -2.5 \log \left(\frac{I}{I_0}\right) = 2.5 \frac{kr}{\ln 10}\, .</math>
{{astro-stub}}
| |||