Kohtla Jervė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmosios gyvenvietės dabartinėje miesto teritorijoje ėmė kurtis [[viduramžiai]]s. [[1241]] m. rašytiniuose šaltiniuose minimos ''Jeruius'', ''Kukarus'' ir ''Soenpe'' gyvenvietės. [[1916]] m. atradus [[degieji skalūnai|degiųjų skalūnų]] sankaupas, pradėta jų gavyba prie Jarvės kaimelio. [[1919]] m. pradėta plačiais mastais kasti skalūnus tiek atviruoju, tiek šachtiniu būdu. [[1924]] m. Kohtlos kaimelyje pastatyta skalūnų alyvos gamykla, sujungta geležinkeliu su Jarve. Gyvenvietės susijungė ir ėmė sparčiai augti. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais skalūnų alyva įgijo itin didelę svarbą. Sovietinės okupacijos metais dar labiau padidinti gavybos tempai. Kohtla Jarvė miesto statusą gavo [[1946]] m. [[birželio 15]] d. Prie miesto pradėjo jungtis ir kitos toliau esančios gyvenvietės, kuriose buvo vykdoma skalūnų gavyba. [[1949]] m. prie miesto prijungta Kukrusė (''Kukruse''), [[1960]] m. [[Jyhvi]] (''Jõhvi''), Ahtmė (''Ahtme'') ir Sompa, [[1964]] m. [[Kivielis]] (''Kiviõli''), Oru, [[Piusis]] (''Püssi'') ir Vyvikona (''Viivikonna''). Į miestą atvyko daug darbininkų iš visos [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]]. [[1990]] m. Jyhvi, Kivielis ir Piusis atsiskyrė nuo Kohtla Jarvės. Dėl skalūnų paklausos mažėjimo ir nesveikos aplinkos daug gyventojų paliko miestą, išaugo nedarbas. Miestas ir šiuo metu apgriuvęs ir nesutvarkytas. Kohtla Jarvę supa terikonų (kasybos atliekų) „kalnai“.

[[Vaizdas:Jarve.jpg|thumb|left|235px|Chemijos gamykla]]

 

==Miestai partneriai==