2 590
pakeitimų
Sovietinė armija: Skirtumas tarp puslapio versijų
tvark
(wiki formatas, iw) |
(tvark) |
||
|
[[Image:Red Army flag.svg|thumb|right|Tarybinės Armijos vėliava]]
'''Tarybinė Armija''' ({{ru|Советская Армия}}) - dalies [[TSRS ginkluotosios pajėgos|TSRS ginkluotųjų pajėgų]] pavadinimas nuo [[1946]] m. [[1992]] m. Tarybinė Armija suiro kartu su [[TSRS]]. Didžioji dalis tuo metu išlikusios Tarybinės Armijos tapo [[Rusijos armija]].
Tarybine Armija buvo ne visos TSRS ginkluotosios pajėgos, o sausumos kariuomenė.
Šnekamoje kalboje Tarybine Armija nevadindavo TSRS karinio jūrų laivyno ir [[Karinės oro pajėgos|karinių oro pajėgų]], bet jai priskirdavo Oro gynybos kariuomenę, strateginę raketinę kariuomenę. Taip pat ne tik Gynybos ministerijai pavaldžias kariuomenės rūšis:
* vidaus reikalų kariuomenę - pavaldi TSRS Vidaus reikalų ministerijai
* pasienio kariuomenę - pavaldi Valstybės saugumo komitetui ([[KGB]])
==
[[Raudonoji Armija|Raudonosios Armijos]] pervadinimas į Tarybinę Armiją sutapo su masine [[demobilizacija]] po [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]].
Šaltojo karo metais ginkluotųjų pajėgų dydis pagal vakarų vertinimus kito nuo 2,8 iki 5,3 mln. žmonių. Iki [[1967]] m.
Išvadavus Rytų [[Europa|Europą]] daugelyje šalių liko TSRS kariuomenė, kur ji turėjo palaikyti socialistinių šalių vyriausybių stabilumą ir būti atsvaru [[NATO]] kariuomenėms.
Užsienyje buvo nemažai TSRS kariuomenės:
* [[VDR]] - Tarybinės kariuomenės grupė Vokietijoje (iki 338 tūkst. karių),
* [[Lenkija]] - Šiaurinė tarybinės kariuomenės grupė,
* [[Rumunija]] ir [[Vengrija]] - Pietinė tarybinės kariuomenės grupė (viena oro [[armija]], dvi tankų armijos, dvi šaulių divizijos),
* [[Kuba]],
* [[Mongolija]].
Vėliau TSRS teritorija buvo padalinta į 15 karinių apygardų. [[1969]] m. buvo įkurta 16 - oji apygarda - [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] karinė apygarda. Tai buvo susiję su įtemptais santykiais [[Kinija|Kinijos]] - TSRS pasienyje.
{{karas-stub}}
| |||