Vižainis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
n
(Jokio skirtumo)

14:15, 25 liepos 2008 versija

Vižainys arba Vėžainys (lenk. Wiżajny) – kaimas šiaurės rytų Lenkijoje, Suvalkijoje (Palenkės vaivadija, Suvalkų apskritis), Vižainių valsčiaus centras. 1000 gyventojų (2002 m.)

Vižainių herbas
Vižainys nuo kelio į Žydkaimį
Jėzaus Kristaus statula Vižainyse

Geografija

Kaimas išsidėstęs prie kelio DK651 Seinai-Šipliškės-Vižainys-Žydkiemis-Geldapė, 18 km į šiaurės vakarus nuo Šipliškių prie Vižainių ežero, Vakarų Suvalkijos ežeryne. Įsikūręs žemumoje, todėl, kaip pasakoja vietiniai gyventojai, kai Suvalkijoje jau sirpdavo vyšnios, Vižainyse dar būdavo sniego iki kelių. 1978-1979 m. žiemą temperatūra krito iki -40°C, o pusnys prie kelių siekė daugiau, kaip 2 m.

Istorija

Apylinkėse dar VI-XI a. gyveno jotvingiai. XIV a. prie kelio iš Vilkaviškio į Seinus stovėjo karčiama, kurią 1409 m. apylinkėse sumedžiojęs taurą, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila pavadinęs „Stumbrine“. Vėliau greta įsikūręs kaimas dėl vėžių gausybės pramintas Vėžainimis. Pirmą kartą šis pavadinimas užfiksuotas 1549 m., kai karalienė Bona kaimą valdyti perdavė rusų bajorui Petrui Lysui. Netrukus kaime buvo įkurta seniūnija. Kaimui išsiplėtus 1570 m. jis gavo miesto teises. 1606 m. miestas turėjo 7 gatves: Pavištyčio, Kubilių, Vištyčio, Seinų, Simno, Virbalio, Palenkės ir bažnyčios skersgatvį. Ant kalnelio stovėjo parapijos bažnyčia. Miestelis apėmė 76 valakus žemės. 1642 m. buvo 200 ūkių, kuriuose gyveno 1200 žmonių. 1655-1660 m. miestą nusiaubė švedai, kilo gaisrai, miestelį teko kelis kartus atstatyti. Po Švedų tvano kilo choleros epidemija. 1659 m. karalius Jonas Kazimieras Vaza atnaujino bažnyčią, prie kurios buvo įsteigta ligoninė ir prieglauda. 1661 m. įsteigta mokykla. 1663 m. gegužės 11 d. karalius Jonas Sobieskis, siekdamas sustiprinti Vižainių reikšmę, nesuteikdamas papildomų privilegijų patvirtino miesto teises. 1792 m. vasario 4 d. karalius Stanislovas Augustas, Abiejų Tautų Respublikos seimui pripažinus miesto teises, Vižainims suteikė herbą – nekarūnuotą baltą erelį raudoname lauke, apjuostą auksine juosta. Privilegija leido turėti rotušę, bet jai pastatyti nebuvo lėšų.

1808 m. mieste gyveno 731 katalikas ir 511 žydų. 1867 m. 205 namuose gyveno 2262 miestelėnai, iš jų 1172 žydai, 977 evangelikai, 613 katalikų. 1845 m. parengtas naujas miesto planas, įrengta nauja turgavietė, tačiau tai nepadėjo nuolat pasienyje likdavusio miesto plėtrai. 1870 m. Vižainys neteko miesto teisių. 1907 m. įsteigta mokykla su biblioteka ir skaitykla. Tačiau gyventojų skaičius nuolat mažėjo. 1921 m. Vižainyse buvo 1396 gyventojai, daugiausia užsiėmę žemės ūkiu. 1935 m. gegužės 31 d. kilo valstiečių maištas. 1939 m. susikūrė vietinių vokiečių militaristinė organizacija Selbstschutz. Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinti miestelio žydai. 1944 m. spalio 23 d. Vižainis užėmė Raudonoji armija, jie vėl atiteko Lenkijai.

Nuorodos

54°23′23″ š. pl. 22°51′54″ r. ilg. / 54.38972°š. pl. 22.86500°r. ilg. / 54.38972; 22.86500