Nuodingieji augalai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Botas: Automatinis teksto keitimas (-pvz. +pvz., )
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
[[Image:Zalcialunkis.jpeg|thumb|right|260px|[[Žalčialunkis]]. Labai nuodingas augalas. Žieduose yra [[gliukozidas]] dafninas ir [[eterinis aliejus]], žievėje yra artima alkaloidams medžiaga mezereinas ir kt. Apsinuodijus jaučiamas burnos deginimas, seilėjimasis, skausmingi diegliai pilvo srityje, viduriavimas, sunkiais atvejais sąmonės netekimas ir mirtis.]]
 
'''Nuodingieji augalai''' - grupė augalų, savyje kaupiančių didesnius ar mažesnius kiekius specifinių medžiagų, kurios patekusios į organizmą sutrikdo vieno ar kito [[Organas|organo]] funkcijas. Augaluose šios medžiagos susikaupia kaip medžiagų apykaitos produktai vykstat įvairiems fiziologiniams-biocheminiams procesams. Veikliosios, arba nuodingosios medžiagos skirstomos į daugelį grupių. Pagrindinės yra:
* [[Alkaloidas|Alkaloidai]]
* [[Gliukozidas|Gliukozidai]]
Eilutė 8:
* [[Eterinis aliejus|Eteriniai aliejai]]
 
Tų pačių medžiagų tam tikros dozės gali turėti gana skirtingą poveikį. Vienu atveju jos gali būti kaip [[nuodas]], kitu - kaip svarbus [[vaistas]]. Be to, nuodingųjų medžiagų susikaupimo dinamika priklauso nuo ekologinių, meteorologinių sąlygų, nuo augalo išsivystymo fazės. Nustatyta, kad ta pati augalų rūšis, auganti vienose sąlygose, sukaupia daugiau veikliųjų medžiagų, kitose - žymiai mažiau. Dėl šios priežasties augalų toksiškumas taip pat yra nevienodas. Be to, labai nevienodai toksiškų medžiagų susikaupia vienų augalų [[pumpuras|pumpurų]] mezgimo, kituose žydėjimo, trečiuose - [[vaisius|vaisių]] nokimo metu. Džiūstant augalui kai kurios nuodingos medžiagos tampa neveiklios. Į šieną patekęs [[vėdrynas]] iš pradžių yra toksiškas, bet šienui džiūstant pasidaro nebekenskmingas gyvuliams.
 
Įvairūs gyvūnai gana nevienodai reaguoja į nuodingų augalų poveikį. [[Ožka (žinduolis)|Ožkos]] ir [[triušis|triušiai]] kartais suėda gana didelius nuodingųjų augalų kiekius, bet neapsinuodija. [[Varlės]] yra jautrios širdies grupės gliukozidams, tuo tarpu [[rupūžės]] į juos visai nereaguoja. Rupūžių odoje liaukos išskiria sekretines medžiagas, kurios nukenksmina nuodus ir šie tampa nebepavojingi. Žmonės į nuodus taip pat reaguoja nevienodai. Vieniems užtenka paliesti kokį augalą (pvz., [[rūta]]) ir suserga odos uždegimais. Tačiau kai nuolat gaunamos nedidelės nuodingųjų medžiagų dozės, organizmas pasidaro šioms medžiagoms nejautrus. Štai [[nikotinas]] yra stiprus nuodas, bet nedideli ir pastoviai gaunami jo kiekiai ūmaus apsinuodijimo nesukelia.
 
Nuodingieji augalai svarbūs ir kaip žaliava [[farmacija|farmacijos]] pramonei. Iš kai kurių gaminami gydomieji preparatai ([[vaistai]]).
 
[[Category:Augalai]]