Skroblaus versmės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Qwarc (aptarimas | indėlis)
copyvio
Qwarc (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{inuse}}
{{Attention}}
{{copyvio}}
eilutė 4 ⟶ 5:
[[Vaizdas:--gfdl-self--Skroblaus_upelis.JPG|thumb|Skroblaus vaga [[Dubininkas|Dubininke]]]]
 
'''Bobos daržo šaltinis''' – šaltinis [[SkroblusSkroblaus versmės|Skroblaus]] versmių]] hidrogeologinio gamtos paminklo teritorijoje, [[Varėnos rajonas|Varėnos rajono]] [[Marcinkonių seniūnija|Marcinkonių seniūnijoje]], etnografiniame [[Margionys|Margionių]] kaime. Bobos daržo šaltinis kartu su gretimomisgretimais verdenėmisšaltiniais patenka į 2,8 ha ploto rekreaciniu požiūriu vertingą teritoriją.
 
Skroblaus slėnyje – jo dugne ir šlaituose – gausu [[šaltinis|šaltinių]], dosniai maitinančių upelį tyru vandeniu. Bobos daržo šaltinis tik vienas iš daugelio, bet būtent jis yra Skroblaus upelio ištakos. Šioje vietoje, radęs vandeniui laidžių nuogulų plotą, išsikraunavietojeišsikrauna [[gruntinis vanduo|gruntinis vanduo]]. Gruntinio vandens horizontassluoksnis yra labai vandeningas, nes jį maitina ne tik [[krituliai]], bet ir giliau slūgsančių tarpmoreninių horizontųsluoksnių vandenysvanduo. Šaltinio [[vanduo]] yra gėlas, skaidrus, bespalvis, be kvapo. Vanduo yra vidutinio [[kietis (vandens)|kietumo]] (3,2 mg/l)bekvapis, pagal cheminę sudėtį – hidrokarbonatinio tipo. [[Karbonatai]] pasišalina virinant – jie iškrinta [[nuosėdos|nuosėdomis]]. Vandenyje nėra [[geležis|geležies]], [[nitritai|nitritų]] ir [[amoniakas|amoniako]], o [[nitratai|nitratų]] kiekis daug mažesnis negu leistina norma. Šaltinio vanduo atitinka geriamajam vandeniui keliamus kokybės reikalavimus.
 
[[Geologija|Geologinės]] ir [[geomorfologija|geomorfologinės]] sąlygos yra pagrindas, nuo kurio priklauso [[hidrologija]] ir [[klimatas]], [[augalija]] ir [[gyvūnija]], galiausiai žmonių gyvensena, jų ryšiai ir santykiai su aplinka. Skroblaus [[aukštupys]] formavosi ypatingų geologinių sąlygų veikiamas. Nuo šiauriau stovėjusio paskutiniojo [[ledynas|ledyno]] pakraščio pietų kryptimi plūdę tirpsmo vandenys, suklojo smėlingą storymę, siekiančią iki 47 m storio, kurioje buvo „palaidoti“ [[ledas|ledo]] luistai. Pastariesiams tirpstant, formavosi [[termokarstinis slėnis|termokarstinis slėnis]]. Ledo ertmėse klostėsi smėlingos nuosėdos, kurios vėliau, ištirpus ledui, liko stūksoti termokarstinio slėnio dugne kalvų pavidalu. „Palaidoto“ ledo tirpimas ir jį dengusių [[nuogalos|nuogulų]] įdubimas vyko keliais etapais. Apie tai byloja termokarstinio slėnio pakraščiuose esančios terasos.