Amalienborgas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papildymas |
papildymas |
||
Eilutė 7:
1689 m. šalia buvusiame teatro pastate kilo gaisras, kuris persimetė į Amalienborgą, liepsnos sunaikino rūmus, kuriuose žuvo 180 žmonių. Pilies vietoje, kuri buvo Kopenhagos miesto sienos ribose, kurį laiką nieko nebuvo statoma. XVIII a. pradžioje [[Frederikas IV]] čia viduryje prancūziško parko pastatė nedidelį pavilioną.
== Keturių rūmų kompleksas ==
300-ųjų [[Oldenburgų dinastija|Oldenburgų dinastijos]] metinių proga [[Frederikas V]]-asis sukūrė planą kaip išplėsti iki tol viduramžišką Kopenhagą ir Prancūzijos pavyzdžiu pastatyti naują barokinį miesto kvartalą. Šio Frederikstadeno pagrindiniu akcentu turėjo būti aštuonkampio formos aikštė, supama didikų rūmų su centrine ašimi į bažnyčią. Atsakingu už projekto įgyvendinimą 1749 m. buvo paskirtas rūmų architektas [[Nicolai Eigtved]].
Numatytame naująjame kvartale karalius pasiūlė sklypus statybai įvairioms Danijos didikų šeimoms. Su sąlyga, kad bus laikomasi Eigtvedso planų, statytojai gavo 40 metų atleidimą nuo mokesčių. Darbai pradėti 1750 m. 1754 m. buvo pabaigti pirmieji rūmai, pastatyti [[Adam Gottlob Moltke]], 1757 m. baigti iš [[Holšteinas|Holšteino]] kilusios grafės Schack rūmai. 1760 m. baigta barono Brockdorff ir grafo Levetzau rūmų statyba. Šiuose rūmuose, kaip tuomet įprasta, buvo gyvenama tik retkarčiais, nes didikų šeimos be miesto namų turėjo didelius dvarus užmiestyje.
1794 m. Kopenhagos miesto pilyje [[Christiansborgas|Christiansborge]] kilo didelis gaisras, kuris praktiškai visiškai sunaikino pastatą, o karalius [[Kristijonas VII]]-asis liko be būsto. Moltke šeima, kuri turėjo dideles valdas Fiune ir savo rūmais Kopenhagoje naudojosi retai, perdavė juos karaliui. Palaipsniui karališkoji šeima įsigijo ir likusius rūmus ir įkūrė čia savo rezidenciją. Christiansborgo pilis buvo atstatyta tik reprezentatyviniams tikslams, čia vėliau įsikūrė Danijos parlamentas ir aukščiausiasis teismas.
[[Kategorija:Danijos kultūra]]
| |||