Pacai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilniškis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
== Kilmė ==
 
Pacų giminės protoplastas Kimantas (Kymunt) pirmą kartą minimas 1388 m. Vytauto privilegijoje. Netoli Gardino stovėjęs jo dvaras nurodytas kryžiuočių Wegeberichtuose ir pavadintas "Kymundsdorf". Giminės pradininku Kimantą laikė ir Pacas Daukšaitis, 1434 m. Gardino sutartyje prisegtame antspaude nurodęs senelio vardą. Kimanto sūnus Daukša Kimantaitis kartu su tėvu liudijo 1401 m. Vilniaus sutartyje. XVI a. viduryje karjeros laiptais sparčiai kylantiems Pacams sunkiai sekėsi pritapti ponų luome prie senųjų Lietuvos giminių. Refomacijos Lietuvoje metu svarbiausi giminės atstovai perėjo į kalvinizmą ir tik daug vėliau, XVII a. pradžioje, grįžę į katalikybę Pacai ėmė kildinti save iš romėnų ir sieti save su florentietiška Pazzi <ref>[http://www.llti.lt/e-zurnalai/SSL18/XVIIIstr140-166.pdf Baniulytė A. Pacai ar Pazzi? Nauja Palemono legendos versija LDK raštijoje], ''Senoji Lietuvos literatūra'', Vilnius, 2005, kn. 18: Istorijos rašymo horizontai, p. 140-166</ref> gimine.
Pacai save kildino iš romėnų ir siejo su Italijos gimine Pazzi<ref>[http://www.llti.lt/e-zurnalai/SSL18/XVIIIstr140-166.pdf Baniulytė A. Pacai ar Pazzi? Nauja Palemono legendos versija LDK raštijoje], ''Senoji Lietuvos literatūra'', Vilnius, 2005, kn. 18: Istorijos rašymo horizontai, p. 140-166</ref>. Iš tikrųjų jų seniausias žinomas protėvis buvo Pacas Daukšaitis (leniškai - Pac Dowkszewicz), gyvenęs [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero Jogailaičio]] laikais ir gavęs iš jo keletą dovanojimų Gardino paviete. Anot Motiejaus Stryjkovskio, jis dalyvavęs LDK ponų pasiuntinybėse į Lenkijos seimus 1445 ir 1453 m. Jo sūnus Jurgis Pacaitis (Pacevičius) apie [[1480]] m. buvo [[Kaunas|Kauno]] vietininkas, o [[1486]] m. - [[Kijevas|Kijevo]] vaivada, [[Aleksandras Jogailaitis|Aleksandro]] laikais - [[Novgorodas|Novgorodo]], [[Polockas|Polocko]] vietininkas. Mirė [[Merkinė|Merkinėje]] [[1505]] m.<ref>Wolff J. ''[http://pbc.biaman.pl/dlibra/docmetadata?id=oai:pbc.biaman.pl:1507 Pacowie: Materyaly historyczno-genealogiczne]'', Petersburg, 1885, s. 5-8.</ref>
 
== Atstovai ==