Kazimieras Viktoras Banaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

red.
S (robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas))
(red.)
[[Image:PLCH-BANAITIS KAZIMIERAS VIKTORAS.jpg|thumb|right|200px|Kazimieras Viktoras Banaitis]]
'''Kazimieras Viktoras Banaitis''' ([[1896]] m. [[kovo 5]] d. Vaitiekupių k.[[Vaitiekupiai|Vaitiekupiuose]] ([[Sintautai|Sintautų]] valsč., [[Šakiai|Šakių]] apskr.) – [[1963]] m. [[gruodžio 25]] d. [[Bruklinas|Brukline]], [[JAV]]) – kompozitorius, pedagogas, dirigentas.
 
== Biografija ==
 
Gimė [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės akto]] signataro [[Saliamonas Banaitis|Saliamono Banaičio]] ir Marijos Pranaitytės-Banaitienės šeimoje. [[1902]] [[1905]] m. mokėsi tėvo įkurtoje slaptoje lietuviškoje mokykloje, o muzikos mokė vargonininkas Vaivada.
 
[[1906]] m. su šeima persikėlė į [[Kaunas|Kauną]], kur iš pradžių mokėsi liaudies mokykloje, o [[1908]] m. įstojo į antrąją rusų gimnazijos klasę, privačiai mokėsi muzikos. [[1911]] [[1914]] m. lankė privačią Ippo-Gechtmano muzikos mokyklą. Čia mokėsi fortepijono (dėst. Helena Lopuska-Wylerzinska ir kt.), teorines disciplinas dėstė [[Maskva|Maskvos]] konservatorijos auklėtinis Sinicynas. [[1914]] m. pavasarį viešame koncerte jau akompanavo dainininkei [[Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė|Adelei Galaunienei-Nezabitauskaitei]].
 
Kilus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], su gimnazija evakuavosi į [[Rusija|Rusijos]] gilumą – Roslavlį ([[Smolenskas|Smolensko]] gubernija). Čia [[1914]] [[1915]] m. mokėsi berniukų gimnazijoje, [[1915]] m. buvo įstojęs į [[SanktPeterburgo Peterburgasuniversitetas|Peterburgo]] universiteto]] juridinį fakultetą, bet tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir trumpam apsistojo [[Vilnius|Vilniuje]].
 
[[1915]] m. rudenį grįžo į [[Kaunas|Kauną]] ir tėvo įkurtoje pirmojoje lietuviškoje gimnazijoje dėstė istoriją, geografiją, lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbas, subūrė 40 dalyvių chorą ir [[1916]] m. [[sausio 13]] d. viešame koncerte jam dirigavo ir akompanavo. Choras atliko ir dvi jaunojo dirigento harmonizuotas liaudies dainas „Jau saulutė teka“ ir „Vidur tamsios nakties“. Didelio pasisekimo susilaukė [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] daina „Lietuviais esame mes gimę“.
 
[[1919]] [[1921]] m. tarnavo [[Lietuvos kariuomenė]]je Kaune ir Vilniuje, įstojo į [[Kauno karo mokykla|karo mokyklą]], dirbo „Kario“ redakcijoje, vadovavo kariūnų chorui, rengė koncertus. [[1921]] m. atleistas iš karo tarnybos, gyveno [[Praha|Prahoje]], kur privačiai studijavo kompoziciją pas O. Šiną. [[1922]] m. išvyko į [[Vokietija|Vokietiją]], ten iki [[1925]] m. studijavo filosofiją ir meno istoriją [[Leipcigas|Leipcigo]] universitete. [[1928]] m. baigė Leipzigo konservatoriją – kompoziciją studijavo pas prof. Sigfridą Karg-Elertą, o fortepijoną – pas prof. O. Kellerį. Studijuodamas sukūrė nemaža kamerinių kūrinių.
 
Grįžęs į Kauną, nuo [[1928]] m. [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]] (nuo [[1933]] m. [[Kauno konservatorija|konservatorijojekonservatorija]]) dėstė harmoniją, muzikos teoriją ir bendrąjį fortepijoną. Nuo [[1937]] m. – profesorius, [[1937]] – 1937–[[1943]] m. (su pertrauka) – konservatorijos direktorius.
 
[[1944]] m. pasitraukęs į [[Vokietija|Vokietiją]], kiek pagyveno [[Drezdenas|Drezdene]] ir [[Berlynas|Berlyne]], paskui nuvyko į lietuvių pabėgėlių stovyklas [[Bavarija|Bavarijoje]] (Arnstorfe, Mūldorfe, Spackenburge), kur vadovavo chorams, vaikus mokė skambinti fortepijonu, harmonizavo liaudies dainas.
 
[[1949]] m. atvyko į JAV – Brukliną (globojo muzikas [[Ksaveras Strumskis]] ir kt.), [[1950]] [[1951]] m. vadovavo Lietuvių operos chorui ir vyrų vokaliniam oktetui „Aidai“, turėjo privačią muzikos studiją.
 
== Kūryba ==
[[1996]] m. išleista muzikologės Onos Narbutienės knyga „Kazimieras Viktoras Banaitis“. Kompozitorius minimas ir Vokietijos enciklopedijoje „Riemann Musik Lexikon“.
 
K. V. Banaitis žinomas kompozitorius, sukūręs daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai choro ir [[solo]] dainos, kantata „Sveika būk, tėvų šalie“, „Giesmė Kunigaikštienės [[Birutė]]s garbei“, [[opera]] „Jūratė ir Kastytis“ – [[1955]] m. ([[1970]] m. išleista ir įrašyta į plokštelę, premjera [[1972]] m. [[balandžio 29]] d.).
== Kūryba ==
 
Harmonizavo apie 500 lietuvių liaudies dainų, kurių nemažai išleista atskirais sąsiuviniais: „Liaudies dainos chorui“ [[1934]] [[1935]] m., „Liaudies dainos mišriajam chorui“ [[1948]] m. (Vokietijoje), „Liaudies dainos mišriajam chorui“ [[1950]] m. ([[Čikaga|Čikagoje]]), „ Liaudies dainos mišriajam chorui"chorui“ 1951 m. (Čikagoje), „100 liaudies dainų“ [[1951]] m. (Čikagoje), „Aušrelė vakarinė“ [[1987]] m. (Vilniuje, sudarė A. Petrauskas), „30 liaudies dainų vyrų chorui a cappella“ [[1991]] m. ([[Kaunas|Kaune]]) ir „88 liaudies dainos“ [[1993]] m. (Čikagoje).
K. V. Banaitis žinomas kompozitorius, sukūręs daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai choro ir [[solo]] dainos, kantata „Sveika būk, tėvų šalie“, „Giesmė Kunigaikštienės [[Birutė]]s garbei“, [[opera]] „Jūratė ir Kastytis“ – [[1955]] m. ([[1970]] m. išleista ir įrašyta į plokštelę, premjera [[1972]] m. [[balandžio 29]] d.).
 
Sukūrė kūrinių [[smuikas|smuikui]], [[fortepijonas|fortepijonui]], [[violančelė|violončelei]] ir kitiems instrumentams, parašė straipsnių ir recenzijų. Jo dainos „Lino žiedas“, „Po aukštus kalnus“, „Paskutinis vakarėlis“, „Nei vėjas pučia“, „Atsikėlus anksti rytelį“ skambėjo [[JAV]] ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių [[dainų šventė]]se [[Čikaga|Čikagoje]] ir [[Torontas|Toronte]], jo dainas dainuoja ir Lietuvos chorai.
Harmonizavo apie 500 lietuvių liaudies dainų, kurių nemažai išleista atskirais sąsiuviniais: „Liaudies dainos chorui“ [[1934]] – [[1935]] m., „Liaudies dainos mišriajam chorui“ [[1948]] m. (Vokietijoje), „Liaudies dainos mišriajam chorui“ [[1950]] m. ([[Čikaga|Čikagoje]]), „ Liaudies dainos mišriajam chorui" 1951 m. (Čikagoje), „100 liaudies dainų“ [[1951]] m. (Čikagoje), „Aušrelė vakarinė“ [[1987]] m. (Vilniuje, sudarė A. Petrauskas), „30 liaudies dainų vyrų chorui a cappella“ [[1991]] m. ([[Kaunas|Kaune]]) ir „88 liaudies dainos“ [[1993]] m. (Čikagoje).
 
[[1996]] m. išleista muzikologės Onos Narbutienės knyga „Kazimieras Viktoras Banaitis“. Kompozitorius minimas ir Vokietijos enciklopedijoje „Riemann Musik Lexikon“.
Sukūrė kūrinių [[smuikas|smuikui]], [[fortepijonas|fortepijonui]], [[violančelė|violončelei]] ir kitiems instrumentams, parašė straipsnių ir recenzijų. Jo dainos „Lino žiedas“, „Po aukštus kalnus“, „Paskutinis vakarėlis“, „Nei vėjas pučia“, „Atsikėlus anksti rytelį“ skambėjo [[JAV]] ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių [[dainų šventė]]se [[Čikaga|Čikagoje]] ir [[Torontas|Toronte]], jo dainas dainuoja ir Lietuvos chorai.
 
== Šaltinis ==
 
==Literatūra==
*[[Boleslovas Zubrickas]]. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas. ISBN 9986-529-21-2
*[[Ona Narbutienė]]. Kazimieras Viktoras Banaitis. - V.: Baltos lankos, 1996. - 234 p., [10] iliustr. lap. - ISBN 9986-403-85-5
 
[[CategoryKategorija:Lietuvos chorvedžiai|Banaitis, Kazimieras Viktoras]] [[Category:Lietuvos kompozitoriai|Banaitis, Kazimieras Viktoras]] [[Category:Lietuvos pedagogai|Banaitis, Kazimieras Viktoras]]
[[Kategorija:Lietuvos kompozitoriai|Banaitis, Kazimieras Viktoras]]
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai|Banaitis, Kazimieras Viktoras]]
23 531

pakeitimas