|
[[Vaizdas:ALGIS_KLISEVICIUS.jpg|right|thumb|280px|Aušros LisauskienėsAlgis fotografijaKliševičius]]
'''Algis Kliševičius''' ([[1950]] m. [[sausio 1]] d. -[[Ramoniūnai|Ramoniūnuose]], [[Švenčionių raj]]. – [[2008]] m. [[birželio 6]] d.) -– Lietuvos grafikas, kaligrafas, [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės akademijos]] profesorius.
==Biografija==
[[1963]]–[[1968]] m. mokėsi Vilniaus M.K.Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje. 1968–[[1973]] m. studijavo grafiką Vilniaus valstybiniame dailės institute (dab. [[Vilniaus dailės akademija]]). Grafikos ir šrifto meną dėstė prof. [[Albertas Gurskas]], diplominiam darbui vadovavo prof. A. Kučas.
1950 m. sausio 1 d. gimė [[Romonūnai|Romonūnų]] k., [[Švenčionių rajonas|Švenčionių rajone]].
1963-1968 m. mokėsi Vilniaus [[M. K. Čiurlionio vidurinė meno mokykla|M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje1972]]. 1968-1973 m. studijavo grafiką Vilniaus –[[Valstybinis dailės institutas|Valstybiniame dailės institute1974]] (dabar [[Vilniaus dailės akademija]]). Grafikos ir šrifto meną jam dėstė prof. [[Albertas Gurskas]], diplominiam darbui vadovavo prof. A. Kučas. 1972-1974 m. dirbo Vilniaus [[Pedagogikos mokslinis tyrimo institutas|Pedagogikospedagogikos mokslinio tyrimo instituto]] vyr. moksliniu bendradarbiu. [[1975]] m. kartu su taip pat grafikos studijas baigusia žmona Aldona (*1946 †2004 m.1946–2004) atvyko į [[Klaipėda|Klaipėdą]], čia išaugino tris dukras, nuveikė svarbiausius darbus taikomosios grafikos, knygų grafikos, ekslibriso ir ypač kaligrafijos srityje. A.Kliševičius buvo nuolat ieškantis, eksperimentuojantis kūrėjas, niekada netrūkstantis idėjų ir sumanymų.
Nuo 1974 m. A. Kliševičius dėstė VDA Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje taikomąją ir kompiuterinę grafiką, [[1986 ]] m. jam buvo suteiktas docento, o [[2007 ]] m. – profesoriaus laipsnis. [[1980]] m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. ▼1980 m. A. Kliševičius tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Parodose pradėjo dalyvauti tuoj po studijų baigimo 1973 m., rengė ne tik individualias parodas, dalyvavo bendrose parodose, bet buvo daugelio jų, ypač kaligrafijos parodų, iniciatorius ir įgyvendintojas. A. Kliševičiaus veiklos dėka Klaipėda vadinama kaligrafijos sostine. Jis su užsidegimu pats kūrė kaligrafiją, mokė jos ir skatino kitus. Visos svarbiausios Lietuvos kaligrafijos ir rašto meno parodos jo pastangomis vyko Klaipėdoje, lietuvių kaligrafija buvo pristatyta užsienyje. A. Kliševičius inicijavo unikalų šalies mastu tęstinį leidinį "Kaligrafijos sąsiuviniai" ir išleido tris jo numerius. ▼
A. Kliševičiaus daug dirbo knygų grafikos srityje. Jo dirbtuvės lentynose buvo gausu jo apipavidalintų, iliustruotų knygų, bei pačių įvairiausių leidinių - nuo poezijos tomelio iki mokslinio leidinio. Aktyviai dalyvaudamas miesto kultūriniame, dailės gyvenime, A. Kliševičius ne kartą buvo renkamas į Klaipėdos miesto kultūros ir meno tarybą, [[2003]] m. jam suteiktas garbingas Klaipėdos kultūros magistro vardas, [[2005]] m. - Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus apdovanojimas "Jūrų žvaigždė".
A. Kliševičius buvo neeilinė asmenybė, nepaprastai darbštus ir išmintingas žmogus, eruditas. Talentingas kūrėjas, jautrus pedagogas, nenuilstantis kaligrafijos renginių organizatorius. Turėjo retą humoro jausmą ir gilias įžvalgas meno ir gyvenimo srityse.
==Kūryba==
==Reikšmingesni profesionalios veiklos faktai==
▲1980 m. A. Kliševičius tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Parodose pradėjo dalyvauti tuoj po studijų baigimo 1973 m., rengė ne tik individualias parodas, dalyvavo bendrose parodose, bet buvo daugelio jų, ypač kaligrafijos parodų, iniciatorius ir įgyvendintojas . A. Kliševičiaus veiklos dėka Klaipėda vadinama kaligrafijos sostine. Jis su užsidegimu pats kūrė kaligrafiją, mokė jos ir skatino kitus. Visos svarbiausios Lietuvos kaligrafijos ir rašto meno parodos jo pastangomis vyko Klaipėdoje, lietuvių kaligrafija buvo pristatyta užsienyje. A. Kliševičius inicijavoInicijavo unikalų šalies mastu tęstinį leidinį "Kaligrafijos sąsiuviniai" ir išleido tris jo numerius.
1990 m. kartu su 2 klaipėdiečiais grafikais, šrifto entuziastais M. Petruliu ir L. Skačkauskaite-Kukliene – surengė [[Kaligrafija|kaligrafijos]] parodą [[Vilniaus parodų rūmai|Vilniaus parodų rūmuose]]. Tai buvo pirmoji tikra kaligrafijos paroda, efektingai eksponuota. ▼
Daug dirbo knygų grafikos srityje. Jo dirbtuvės lentynose buvo gausu jo apipavidalintų, iliustruotų knygų, bei pačių įvairiausių leidinių - nuo poezijos tomelio iki mokslinio leidinio.
1994 m. liepos 21 d. Lietuvos heraldikos komisija aprobavo A. Kliševičius sukurtus mažojo ir didžiojo [[Žemaitijos herbas|Žemaitijos herbų]] etalonus. ▼
▲[[1990 ]] m. kartu su 2 klaipėdiečiais grafikais, šrifto entuziastais M. Petruliu ir L. Skačkauskaite-Kukliene – surengė [[ Kaligrafijakaligrafija|kaligrafijos]] parodą [[Vilniaus parodų rūmai|Vilniaus parodų rūmuose]]. Tai buvo pirmoji tikra kaligrafijos paroda , efektingai eksponuota.
==Pedagoginė veikla==
▲[[1994 ]] m. [[liepos 21 ]] d. Lietuvos heraldikos komisija aprobavo A. KliševičiusKliševičiaus sukurtus mažojo ir didžiojo [[Žemaitijos herbas|Žemaitijos herbų]] etalonus.
▲Nuo 1974 m. A. Kliševičius dėstė VDA Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje taikomąją ir kompiuterinę grafiką, 1986 m. jam buvo suteiktas docento, o 2007 m. – profesoriaus laipsnis.
==Apdovanojimai==
2004 m. kartu su Klaipėdos dramos teatro aktoriumi [[Vytautas Paukštė|Vytautu Paukšte]] ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriumi [[Jonas Genys|Jonu Geniu]] A. Kliševičius tapo pirmaisiais [[Klaipėda|uostamiesčio]] kultūros magistrais.
2005 m. A. Kliševičius gavo Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus apdovanojimą - ''Jūrinę žvaigždę''.
==Iš A.Kliševičiaus minčių==
"Dar besimokant M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje man būdavo smagu ką nors parašyti kokybiškai. Todėl stodamas į Dailės institutą pasirinkau šrifto ir kaligrafijos specializaciją. Kaligrafija reikalauja įgūdžių, amato, bet leidžia pasislėpti asmenybei. Aš nesu linkęs dūšią demonstruoti. Gal todėl, kad esu gimęs su Ožiaragio ženklu."
"Man nesvetimas žaidimas su šiuolaikinėmis formomis. Pavyzdžiui, kaligrafiškai išrašyti 10 metrų ilgio medžiagą ir pakabinti ją sode, ar raštais apvynioti kėdę tarsi mumiją. Šį darbą, pavadintą "Himnas kėdei" pristatydamas Šiaulių galerijoje juokavau: "Kliševičius iš tos nevilties, kad kaligrafija neprapultų šiuolaikiniame pasaulyje, pradėjo rašyti ant ko papuolė."
"Man atrodo, kad normalus vyras eina į garažą ir remontuoja mašiną, kad būtų užsiėmęs. Kadangi aš neturiu mašinos - tai sėdžiu prie kompiuterio ir maketuoju."
"Rašau tai, ką galvoju. Kadangi esu senas žmogus, turiu daugiau kaip 50 metų, galiu nebaudžiamas rašyti tai, ką galvoju. Rašau įvairias mintis. Kartais geranoriškas. Šiuolaikiniame pasaulyje tapo nedrovu nusikeikti, bet drovu pasakyti gerą žodį. Bet kai galerijoje paklausiau, ar kas perka mano darbus, šeimininkė atsakė: "Ne. Nusirašinėja." Kartais užrašau ir ne savo mintis, perfrazuoju, pratęsiu kitų žmonių išmintį. Štai čia yra maldos žodžiai: "Teesie tavo vardas" ir mano parafrazė: "Tas keistas sapnas, kur gyvenimu vadinam."
"Japonų poezijoje dar sakoma, kad "Gyvenimas - tai užgesusio laužo dūmas lauke". Man atrodo, kad yra prasmė šiuose žodžiuose. Nežinau, kodėl mes abejojame gyvenimo realumu, galvojame, kad yra realybė, realesnė už gyvenimą. Kodėl svaiginamės žiūrėdami į žvaigždes ir mus apima nerimas? Nes ten, visatoje, nėra ką veikti biologiniam kūnui. O jei esame sudaryti iš materijos ir energijos..."
"Nebūtų išmintinga linkėti gyvenimo, kuriame nebūtų nusivylimo, skausmo, bet galima palinkėti, kad tas apsigavimas... Vos nepasakiau, kad jis būtų reikšmingas, rezultatyvus. Bet juk iš gyvenimo jokio rezultato nėra. Nieko kito gyvenime, išskyrus patį gyvenimą, vertingo nėra. Ar išminčius, ar kvailys būsi - rezultatas tas pats. Visi mirsime..."
"Kaip ten Šveikas sakė? - "Šis pasaulis - visų tobuliausias, nes kito tiesiog nėra." Tad laimės, sėkmės ir džiaugsmų šiame visų tobuliausiame pasaulyje..."
{{biograf-stub}}
| 