Šarūnas Šimulynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1965]] m. menininkas baigė Dailės institute grafikos specialybę, o po metų – [[1966]] m. tapo [[Lietuvos dailininkų sąjunga|Lietuvos dailininkų sąjungos]] nariu. Jis priklausė ir [[grafika|grafikos]], ir [[monumentalioji dailė|monumentaliosios dailės]], ir [[skulptūra|skulptūros]] sekcijoms. Kūrė freskas[[freska]]s, [[vitražas|vitražus]], dekoratyvinius reljefus, skulptūras interjeruose ir atvirose erdvėse. Sukūrė daug [[tapyba|tapybos]] darbų.

[[Lietuvos TSR]] į oficialias sales buvo įleistas [[1981]] m. Nuo to laiko aktyviai dalyvavo visuose renginiuose. Parodų rūmuose, (dabar - šiuolaikinio[[Šiuolaikinio meno centras]]) galimybė suruošti personalinę parodą buvo suteikta tiktai 1981 m. GriuvusIširus [[TSRS|Sovietų Sąjungai]] menininkui plačiau atsivėrė galerijų durys. Nuo [[1989]] m. iki dabar surengta dvylikatrylika menininko personalinių parodų.

Šarūnas Šimulynas surengė tryliką personalinių parodų. Pradedant pirmąją [[estampas|estampo]] paroda, kuri įvyko [[1961]] m., jo tapybos, piešinių ir skulptūrų parodos surengtos [[Vilnius|Vilniuje]], [[Ryga|Rygoje]], [[Kaunas|Kaune]], [[Sidnėjus|Sidnėjuje]] ([[Australija]]), [[Tel- Avivas|Tel Avive]] ([[Izraelis]]). Po mirties dar surengtos šešios autoriaus personalinės parodos Rygos, [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] ir Vilniaus galerijų kvietimu.

Menininkas dalyvavo grupinėse parodose Vilniuje, [[Niujorkas|Niujorke]] ([[JAV]]), [[Marburgas|Marburge]] ([[Vokietija]]), [[Maskva|Maskvoje]] ([[Rusija]]), [[Varšuva|Varšuvoje]] ([[Lenkija]]), [[Krokuva|Krokuvoje]] (Lenkija), Libereceuose ir [[Brno]] ([[Čekija]]), [[Budapeštas|Budapešte]] ([[Vengrija]]). Į grupines parodas pradėtas kviesti tik ėmus klibėti sovietinės santvarkos pamatams.

[[1986]] m. „Vaga“„[[Vaga (leidykla)|Vaga]]“ išleido dailininko eilėraščių knygą „Ledynų motina“. [[Rašytojų sąjunga]] 1998 m. Išleidoišleido pirmąją novelių knygą „Tėvonija“, o 1999 m. , po autoriaus mirties, išleista antroji novelių knyga „Rugiuose po obelim“, pažymėta P.Cvirkos premijąpremija už geriausią novelių knygą kaimo tematika.

2007 metais suformuota Vilniaus stipriausių skulptorių kolekcija "Vilnius.Mažoji plastika2". Š. Šimulyno darbai taipogi į ją įtraukti ir keliauja per Europą pristatinėdami lietuvišką mažąją skulptūrą. 2007 metais ši kolekcija aplankė Rygą (du kartus), Varšuvą bei Budapeštą. 2008 metais planuojama ją pristatyti Rumunijoje bei Sankt Peterburge.

Šarūno Šimulyno tapybos, skulptūros darbai yra [[Lietuvos dailės muziejus|Lietuvos dailės muziejuje]] (16 darbų), privačiose kolekcijose JAV, Kanadoje, Izraelyje. Vilniuje yra trys nemažos autoriaus kūrinių kolekcijos pas privačius kolekcininkus. Menininko darbai puošia uždaras ir atviras erdves viešose vietose Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Alytuje, Druskininkuose, Veliuonoje.

Kaip ir jo bendramoksliai P. Repšys, R. Gibavičius, R. Dichavičius, Š. Šimulynas baigęs studijas neapsiribojo veikla pagal diplome nurodytą specialybę. Jo meninių interesų sfera apima kelias skirtingas kūrybos sritis. Jis tapė paveikslus, yra sukūręs dekoratyvinės plastikos interjerams, keletą freskų, vitražų. 1986 m. „Vaga“ išleido dailininko eilėraščių knygelę, paties autoriaus iliustruotą. Vis dėlto, didžiausią jėgų dalį atidavė skulptūrai. Ne todėl, kad skulptūrųSkulptūrų Š. Šimulynas yra sukūręs daugiausia ir labai įvairių (antkapinių, dekoratyvinių, [[mažoji plastika|mažosios plastikos]], reljefų), bet todėl, kad būtent skulptūroje tapo pilniausiai realizuojami jo meniniai siekiai. Skulptūroje jis įtaigiausiai atskleidė tai, kas, jo manymu, yra gražu ir geistina. Viešai pradėjęs rodyti savo skulptūras, Š. Šimulynas buvo sutiktas, kaip ateivis iš kitos tradicijos, kaip sveitimassvetimas. Jis nėra sukūręs nei vieno darbo tarybine tematika ir tai jam tikrai nepalengvino gyvenimo, o užtrenkė ne vienerias duris ir labai ilgam laikui. Plastikos požiūriu jo darbai iš tiesų gerokai skyrėsi septintojo ir aštuntojo dešimtmečių sandūros lietuvių skulptūros kūrybos fone. Jis ne tik nusižengė žmogaus vaizdavimo normai (tuo metu jau nebe taip griežtai privalomai), bet pažeidė temos reikšmingumo taisyklę, kurdamas rafinuoto pavidalo tūrines formas, kurių realūs prototipai nepriklausė visuomeniškai aktualių reiškinių kategorijai. Š. Šimulyno kūrybiniai principai buvo artimesni ne tuo metu galiojusiems skulptūroje, bet tiems, kuriuos plėtojo jo kartos tapytojai bei grafikai.

[[Kategorija:Lietuvos skulptoriai|ŠŠimulynas]]

[[Kategorija:Lietuvos rašytojai|ŠŠimulynas]]