Gumbinės apygarda: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S 2 keičiama į ² |
|||
Eilutė 5:
Nuo 1815 m. Gumbinės apygardai buvo priskirtos 9 savivaldžios apskritys (''Landkreis''), turėjusios savo [[landratas|landratus]]:
* [[
* [[
* [[
*
* [[
* [[
* [[Šilokarčemos apskritis]] (''Heydekrug'')
*Zensburgas (Sehesten, Sensburg) dab. [[Mrongovas]], Lenkija▼
* [[
Mažosios Lietuvos lietuviškos apskritys sudarytos vietoj 3 didelių apskričių (Hauptamt) – Tilžės, Ragainės ir Įsruties. [[Klaipėdos apskritis]], buvusi Lietuvos departamente, [[1816]] m. [[rugsėjo 1]] d. prijungta prie sudarytos [[Karaliaučiaus apygarda|Karaliaučiaus apygardos]] – taip Karaliaučiaus apygardoje buvo sujungti Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostai. Kaip kompensacija iš buvusio [[Rytų Prūsijos departamentas|Rytų Prūsijos departamento]] sudarant Karaliaučiaus apygardą Gumbinės apygardai buvo priskirtos 13 lietuviškų parapijų dalys. 1818 m. Gumbinės apygardos plotas buvo 15 880 km², iš jų lietuviškų apskričių - 10 000 km².
Eilutė 19:
Gumbinės apygardą sudarė:
** [[Darkiemio apskritis]], nuo [[1938]] m. ''Angerapės apskritis''
** [[Geldapės apskritis]]
** [[Gumbinės apskritis]]
** [[Įsruties apskritis]]
** [[Lankos apskritis]] (Pakalnės apskritis), 1938 m. ''Elchniderungo apskritis''
** [[Pilkalnio apskritis]], nuo 1938 m. ''Šlosbergo apskritis''
** [[Ragainės apskritis]]
** [[Stalupėnų apskritis]], nuo 1938 m. ''Ebenrodės apskritis''
** [[
** [[Tilžės apskritis]]
** [[Aleckos apskritis]], nuo [[1933]] m. ''Troiburgo apskritis''
** [[Johannisburgo apskritis]] (''Jansborko'')
** [[Leciaus apskritis]]
** [[Luko apskritis]] (''Leko'')
** [[
** [[
[[1896]] m. Tilžė ir [[1901]] m. Įsrutis tapo laisvaisiais miestais ir sudarė miestus-apskritis. [[1905]] m. įkūrus atskirą Alenšteino (Alnaštyno) apygardą, prie jos prijungta Gumbinės apygardai priklausanti rytinė Mozūrija. Gumbinės apygardai palikta tik Aleckos apskritis.
|