Friedrich Paulus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Labiausiai žinomas kaip [[Šeštoji armija (Vokietija)|Šeštosios armijos]] vadas, [[Fall Blau]] metu organizavęs [[puolimas|puolimą]] Stalingrado kryptimi. [[Stalingrado mūšis]] baigėsi pražūtingai [[Trečiasis Reichas|hitlerinei Vokietijai]] - sovietams laimėjus feldmaršalas su visa kariuomene pasidavė į nelaisvę [[1943]] m. [[sausio 31]] d.

PauliusF. Paulus gimė Vokietijoje, KaselioKazelio valsčiuje, [[Breitenau]] Melzungeno miestelyje, kuklaus tarnautojo šeimoje. Jo tėvas dirbo Heseno apskrities žemės ūkio valdybos inspektoriumi. Šeima gyveno tėvo paveldėtame name. Paulius mirėMirė 1957 m. [[Dresdenas|Dresdene]], [[VDR|Rytų Vokietijoje]], kur dirbo policijos inspektoriumi.

[[1909]] m. [[KaselisKazelis|KaselyjeKazelyje]] baigė klasikinę kaizerio Vilhelmo gimnaziją ir pradėjo studijuoti Marburgo universiteto Teisės fakultete. Bet tai nebuvo jo pašaukimas ir po dviejų semestrų išėjo iš universiteto. Negalėdamas kitaip realizuoti savo potraukio karinei tarnybai, eiliniu savanoriu įstojo į 111-ąjį pėstininkų pulką.

1935–[[1939]] m. vadovavo šešioliktojo tankų korpuso štabui. 1939 m. tapo [[generolas majoras|generolu majoru]]. Tais pačiais metais buvo paskirtas dešimtosios armijos [[štabas|štabo]] viršininku (vėliau, kad suklaidintų priešą, tą armiją pavadino šeštąja, PauliusF. Paulus tapo šeštosios armijos štabo viršininku). Vadovavo [[Vermachtas|Vermachto]] šeštąjaišeštajai armijai [[Stalingrado mūšis|Stalingrado mūšyje]]. [[1940]] m. tapo generolu leitenantu.

1943 m. [[sausio 31]] d. pasidavė į nelaisvę. Hitleris tikėjosi, kad PauliusPaulus nusižudys (kiekvienam karininkui buvo duotas pistoletas ar vaistai, kad gresiant nelaisvei nusižudytų). Prieš pat pasidavimą buvo paaukštintas į feldmaršalus. Patekęs į nelaisvę ten rašė savo dienoraštį, dalyvavo [[Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas|Niurnbergo teisme]]. Nelaisvėje dar tikėjo Vokietijos pergale, savo fiureriu. Praradęs tikėjimą Vokietijos pergale ir pasitikėjimą savo fiureriu įstojo į Vokiečių karininkų sąjungą. [[1953]] m. paleistas iš nelaisvės grįžęs į tėvynę dirbo [[VDR]].

PauliusF. Paulus 1942 metais tapo [[nacizmas|nacistinės]] Vokietijos šeštosios [[kariuomenės]] armijos vadu. Paulius,Nepaisydamas nepaisantbeviltiškos kariuomenės beviltiškos padėties, klausydavo [[Hitleris|Hitlerio]] nurodymų. Jam buvo nurodyta laikyti Stalingradą ir kovoti iki paskutinio kareivio, o praradus [[Stalingradas|Stalingradą]] jam buvo liepta nusišauti. Hitleris tikėjosi, kad PauliusPaulus laikys Stalingradą iki mirties, nes Vokietijos istorijoje nebuvo nė vieno feldmaršalo pasidavusio į nelaisvę. [[Hitleris|Hitlerio]] teigimu, PauliusPaulus Vokietijos karininkams padarė didelę gėdą. Puolant [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] kariuomenei išlaikyti Stalingradą buvo neįmanoma. Vokietijos kariuomenė buvo praradusi daug karių. Užėmus sovietams aerodromą vokiečiai nebegalėjo perduoti maisto davinio kareiviams, maistą mesdavo iš lėktuvų. Vokietijai patyrus didelius nuostolius, Žukovo ([[Raudonoji armija|Raudonajai armijai]]) buvo nesunku sutriuškinti Pauliaus armiją. Dienai prieš pasiduodant į nelaisvę PauliusPaulus buvo paaukštintas iki [[Feldmaršalas|feldmaršalo]] laipsnio.

Į nelaisvę buvo paimtas [[1943]] m. [[sausio 31d.31]] d. su visa savo kariuomene. Buvo nuolat kalbinamas [[generolas|generolų]] , įstoti į nelaisvėje įkurtą "Vokiečių karininkų sąjungą", kuri buvo už taikią VokietijaVokietiją ir jos [[kapituliacija|kapituliaciją]]. "Vokiečių karininkų sąjunga", norėjo nuversti [[Hitleris|Hitlerį]] ir jo visą nacistinę valdžiavaldžią. Pats į sąjungasąjungą įstojo [[1944]] m. [[rugpjūčio 8d8]] d. Didelis paskatinimas įstoti į sąjungą buvo pasikėsinimas į Hitlerį. Feldmaršalas tapo svarbiu [[nacis|nacių]] režimo kritiku. Prieš [[nacizmas|nacistinę]] valdžią jis pasisakydavo ir per radiją. PauliusPaulus buvo prieš Vokietijos padalijimą - [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietiją]] ir [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]], nes manė, jog atstatyti šalį galima tik būnant vieningiems ir šalies ekonomiką į dvi dalis padalyti yra katastrofiška (pats norėjo iš nelaisvės būti perkeltas į Rytų Vokietiją). Paulius taip

Taip pat dalyvavo [[Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas|Niurnbergo]] teisme, kuriame atskleidė daug kitų karo nusikaltėlių savo paliudijime. Nelaisvėje mokėsi rusų kalbos, kol pagaliau pradėjo rašyti laiškus rusiškai, vienas iš jų buvo naujųjų sveikinimas [[Stalinas|Stalinui]]. Dėl sveikatos pablogėjimo buvo dažniau išleidžiamas pasižmonėti į teatrą, į muziejus ir kitokias kultūrines vietas. Iš nelaisvės jį paleido ko nebeveik vėliausiai iš visų belaisvių t. y., [[1953]] metais.

[[Kategorija:Vokietijos karininkai|PauliusPaulus, Friedrich]]