12:00, 11 birželio 2008 versija taisyti TXiKiBoT (aptarimas \| indėlis) Botai 110 522 keitimai S robotas Pridedama: et:Stasi ← Prieš tai darytas keitimas		20:26, 22 birželio 2008 versija taisyti anuliuoti 62.212.200.98 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: [[Image:Photo room Berlin-Hohenschönhausen apel.JPG\|thumb\|ringt\|180px\|Stasi fotokambarys]] '''Stasi''' (tarti: 'Štazi', {{de\|Ministerium für Staatssicherheit}} - Valstybės saugumo ministerija) buvo slaptoji [[VDR\|Rytų Vokietijos]] vidaus ir užsienio tarnyba bei šnipinėjimo organas ieškant "politinių nusikaltimų". Stasi buvo įkurta [[1950]]m. [[vasario 8]] ~~dieną~~d. Socialistų vienybės partija, Sovietų Rusijos komunistų partijos atitikmuo Vokietijoje, vadino Stasi ''"Schild und Schwert der Partei"'' ("Partijos skydas ir kardas"). [[1989]] metais likviduota pradėjus griūti [[Berlynas\|Berlyno]] sienai. == Istorija == Stasi buvo sukurta [[KGB]] saugumo ministerijos pavyzdžiu. Sovietų Sąjunga ją vadino ypatingai ištikimu ir naudingu partneriu. Vilhelmas Zaiseris buvo pirmasis [[VDR]] saugumo ministras. Jo atstovas buvo Erikas Milkė. Vėliau Zaiserį pakeitė rytų Vokietijos lyderis Valteris Ulbrichtas, o [[1953]] metais postą perėmė Ernstas Volvėberis. [[1957]] metais jis atsistatydino dėl daugybės nesutarimų su Valteriu Ulbrichtu ir Erichu Honekeriu, jį pakeitė jo atstovas Erikas Milkė.▼ ▲Vilhelmas Zaiseris buvo pirmasis [[VDR]] saugumo ministras. Jo atstovas buvo Erikas Milkė. Vėliau Zaiserį pakeitė ~~rytų~~Rytų Vokietijos lyderis Valteris Ulbrichtas, o [[1953]] metais postą perėmė Ernstas Volvėberis. [[1957]] metais jis atsistatydino dėl daugybės nesutarimų su Valteriu Ulbrichtu ir Erichu Honekeriu, jį pakeitė jo atstovas Erikas Milkė. == Įtaka == Stasi įsiskverbė į kiekvieną VDR gyvenimo sritį. Devinto dešimtmečio viduryje abiejose Vokietijos valstybėse pradėjo sparčiai augti vietinių informatorių tinklas ''Inofficielle Mitarbeiter'' (Neoficialūs bendrininkai). [[1989]] metais žlungant [[VDR]] Stasi organizacijoje jau dirbo 91 000 darbuotojų ir 300 000 [[informatorius\|informatorių]]. Maždaug kas penkiasdešimtas Vokietijos gyventojas bendradarbiavo su Stasi, tai viena plačiausiai į politiką įsiskverbusių organizacijų per visą istoriją. Be to, Stasi įsiskverbė ir palaužė ~~vakarų~~[[Vakarų Vokietija\|Vakarų Vokietijos]] valdžią ir slaptąsias organizacijas, tuo tarpu jokia vakarų slaptoji organizacija nesugebėjo infiltruoti Stasi. Stasi stebėjo politines [[VDR]] gyventojų nuotaikas, norėdama numalšinti prieštaravimus kankindavo ir įbaugindavo žmones. Per Taikiąją revoliuciją [[1989]] metais Stasi būstinės buvo perimtos nepatenkintų piliečių, bet Stasi spėjo sunaikinti daugybę paslapčių. Kai išlikę dokumentai buvo paviešinti, daugelis žmonių sužinojo, kad jų draugai, giminės, kolegos ar net sutuoktiniai nuolat teikė informaciją Stasi~~. Šios visuomenės žaizdos neužgijo iki šiol~~. Kiti dokumentai (Rozenholco bylos), kuriuose buvo surašytos rytų Vokietijos šnipų užsienyje pavardės, leido slaptai [[JAV]] spec.tarnybai [[CŽV]] juos sugaudyti. Po Vokietijos susivienijimo buvo atskleista, kad Stasi slapta rėmė kairiąsias teroristų grupuotes, tokias kaip [[Raudonosios armijos frakcija]]. Dauguma šių teroristų grupuočių išnyko praradusios Stasi paramą. [[1999]] metais laikraštis [[Der Spiegel]] atskleidė, kad Stasi sąmoningai duodavo politiniams kaliniams didžiulius [[radiacija\|radiacijos]] kiekius, greičiausiai, kad sukeltų vėžį{{faktas}}. ==Nuorodos== * [http://www.mfs-insider.de/ Stasi] * [http://www.bstu.bund.de/cln_029/nn_715182/EN/Home/homepage__node.html__nnn=true__nnn=true Stasi archyvai] {{org-stub}}

Stasi: Skirtumas tarp puslapio versijų