Miestelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 762 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
nėra keitimo aprašymo
S (Nukreipiama į Miestas#Lietuva)
'''Miestelis''' – [[Lietuvoje]] tai kompaktiškai užstatyta gyvenamoji vietovė, turinti 500–3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat jiems priskiriami tradiciniai miesteliai (Lietuvos statistikos departamento apibrėžimas). Iš viso Lietuvoje yra apie 300 miestelių (žr. [[Lietuvos miesteliai]]), [[1986]] m. buvo 235 <ref>{{TLE|3}}</ref>.
#REDIRECT [[Miestas#Lietuva]]
 
Miestelis – tai kaimo vietovės tipas, jo gyventojai priskiriami kaimo gyventojams. Praeityje miesteliai sudarė tarpinę grandį tarp miesto ir kaimo, turėjo specifinių lengvatų. Po [[2PK|II pasaulinio karo]] teisiškai miesteliai nebesiskiria nuo kaimų, o šnekamojoje kalboje termino vartojimas tapo lakus – tai gali būti ir miesto statusą turinti gyvenvietė (pvz., [[Troškūnai]]), ir kaimas ([[Pivašiūnai]]), be to, kai kurie nominalūs miesteliai gali būti vadinami kaimais (pvz., [[Žemoji Panemunė]], [[Salakas]]).
 
Senąją savo specifiką miesteliai prarado dėl to, kad sovietmečiu daug kaimų – žemės ūkio gyvenviečių tapo plano struktūra, gyventojų skaičiumi, švietimo, kultūros, prekybos, valdymo įstaigų buvimu panašios į miestelius.
 
==Istorija==
 
Pirmąkart [[Lietuvos]] miesteliai minimi [[1387]] metais: [[Alytus]], [[Birštonas]], [[Nemunaitis]], [[Punia]]. Iš pradžių jie kūrėsi daugiausia prie valdovo ar feodalo pilių, dvarų, taip pat prekybos kelių sankryžose. Kai kurie išaugo iš kaimų. Kai kada miestelio kūrimosi pagrindas buvo Ldk leidimas rengti turgus ir prekymečius, laikyti smukles. Miesteliuose buvo statomos bažnyčios, sinagogos, steigiami parapijų centrai, kai kuri vienuolynai, parapinės ar vidurinės mokyklos, kolegijos, apskrities mokyklos.
 
Daug miestelių priklausė didžiajam kunigaikščiui, kiti – didikams, kurių žemėje buvo miesteliai. Jiems tvarkyti buvo skiriamas [[vaitas]]. Miestelio pirkliai ir amatininkai mokėjo feodalui [[činšas|činšą]], žemdirbiai turėjo kasmet atidirbti dvare numatytą dienų skaičių (dažniausia 12) [[lažas|lažo]], atlikti kitas prievoles.
 
[[1791]]–[[1792]] m. daugelyje seniūnijų (valstybinių žemių), ypač [[Užnemunė]]je ir [[Žemaitija|Žemaitijoje]] kilo sąjūdis prieš baudžiavos prievoles ir priklausomybę nuo dvarų. 4 metų seimas tuomet apie 60 miestelių suteikė [[Magdeburgo teisė|miesto teises]], tačiau prijungus Lietuvą prie [[Rusija|Rusijos]], teisės panaikintos. Kai kurių miestelių gyventojai ([[Maišiagala]], [[Nemunaitis]], [[Valkininkai]], [[Vilkija]]) kovojo dėl savivaldos dar XIX a. 1-ojoje pusėje, bet nesėkmingai.
 
XIX a. 2-ojoje pusėje ir XX a. pradžioje atsiradus geležinkeliams ir plėtojantis pramonei kai kurie miesteliai tapo miestais. Kituose telkėsi valsčiaus įstaigos, paštai, prieglaudos, pradinės mokyklos, nedidelės įmonės, krautuvės, dirbtuvės. Miestelių ekonominį gyvenimą pagyvindavo turgūs ir prekymečiai. [[1897]] m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis >450 gyventojų.
 
Po [[1PK|I pasaulinio karo]] augo miestai ir plėtėsi jų aptarnaujamos zonos, tad miestelių funkcijos mažėjo. Jų gyventojų nuo [[1897]] iki [[1940]] m. sumažėjo apie 20 proc. Tarpukariu miesteliai su >3000 gyventojų buvo priskiriami miestų, turinčių [[valsčius|valsčiaus]] teises, kategorijai. [[1923]] m. dabartinėje [[Lietuvos]] teritorijoje buvo 274 miesteliai, iš kurių iki [[1985]] m. 54 tapo miestais, 7 [[miesto tipo gyvenvietė]]mis, 5 miestų dalimis, 46 kaimais. Miesteliais per tą laikotarpį tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai. Daug miestelių vėl ėmė augti sovietmečiu įkūrus kolūkius ir tarybinius ūkius.
 
==Šaltinis==
{{ref}}
 
[[category:Gyvenvietės]]
173 584

pakeitimai