Markas Licinijus Krasas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Romos valdovo boxai
Eilutė 6:
Pasiųstas į karą prieš Spartaką jis pasiekė lemiamą pergalę ir buvo pagerbtas ovacijomis. Pompėjus pavogė tą garbę tvirtindamas laiške senatui prisiimdamas Spartako nugalėjimo nuopelnus. Tai sukėlė jų nesantaiką, kurią numalšino Cezaris. Kraso įsakymu 6 tūkst. sugautų vergų buvo nukryžiuoti palei ''Via Appia'' ir kūnai buvo ilgai nenuimti. Tai buvo pamoka visiems ketinusiems maištauti prieš Romą. Greit po to jis buvo išrinktas konsulu su Pompėjumi ir 70 m. pr. m. e. parodė savo turtus maitindamas liaudį 10 tūkst. stalų ir parūpindamas pakankamai grūdų visoms šeimoms tris mėnesius. 65 m. pr. m. e. jis buvo cenzoriumi ir apie 60 m. pr. m. e. su Cezariu ir Pompėjumi sudarė Pirmąjį triumviratą. 55 m. pr. m. e. jis vėl buvo konsulu su Pompėjumi; tuo metu buvo priimtas įstatymas paskiriantis Ispanijos provinciją Pompėjui, o Siriją Krasui penkiems metams.
 
Sirija Krasui buvo neišsenkantis turtų šaltinis. Jis ketino pasiekti karinę šlovę pereidamas [[Eufratas|Eufratą]] ir nukariaudamas [[partai|partus]]. Kalbama, kad [[Armėnija|Armėnijos]] karalius pasiūlė apie 40 tūkst. karių, jei Krasas veršis pro Armėniją. Jo legionai buvo nugalėti prie Karės (dabar [[Haranas]] [[Turkija|Turkijoje]]) 53 m. pr. m. e. Romėnus įveikė žymiai mažesnės partų pajėgos, kurias daugiausia sudarė šarvuota sunkioji kavalerija ir raiti lankininkai. Kraso kariai negalėjo manevruoti ir buvo įstrigę [[Vėžlio rikiuotė|vėžlio gynyboj]]. Partų generolas Surena paėmė jį į nelaisvę. Pasak legendos, šaipydamiesi iš Kraso turtingumo, [[partai]] jį nužudė, pildami į gerklę lydytą auksą. Jo galva buvo nusiųsta partų karaliui Orodui II.
 
{{Romos valdovas|