Radioteleskopas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ca:Radiotelescopi
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Image:USA.NM.VeryLargeArray.02.jpg|thumb|230px|Radioteleskopų masyvas, [[JAV]]]]
[[Image:Mrao ami lba ryle.jpg|thumb|230px|Mullard Radio Astronomy Observatory prie Cambridgeshire]]
'''Radioteleskopas''' – dangaus kūnų skleidžiamas radijo bangas priimantis specialus prietaisas.
Eilutė 5:
Kai kurie [[dangus|dangaus]] kūnai ir [[ūkas|ūkai]] spinduliuoja [[Radijo bangos|radijo bangas]]. Per [[Žemė]]s [[Atmosfera|atmosferą]] sklinda bangos, kurių ilgis ([[dažnis]]) tarp 1 mm (300 GHz) ir 200 m (10 MHz). Trumpesnes negu 1 mm radijo bangas sugeria Žemės atmosferos [[vanduo|vandens]] garai, ilgesnes negu 200 m bangas atspindi Žemės [[jonosfera]].
 
Radioteleskopai, kaip ir optiniai [[teleskopas|teleskopai]], susideda iš [[parabolė|parabolinio]] [[veidrodis|veidrodžio]] (vadinamo [[antena]]), tiesioginiame židinyje esančio radijo bangų imtuvo – radiometro ir gelžebetoniniogelžbetoninio statinio, laikančio visą radioteleskopą. Kuo ilgesnės bangos priimamos, tuo šiukštesnis gali būti radioteleskopo naudojamas paviršius. Milimetrinėms bangoms priimti turi būti naudojamas vientisas [[veidrodis]], o metrinėms užtenka vielinio tinklo. [[Radiometras|Radiometro]] priimamas signalas yra stiprinamas, kaupiamas ir registruojamas magnetinėse juostose arba [[kompiuteris|kompiuterių]] diskuose. Signalo stiprumas priklauso nuo parabolinio [[Reflektorius|reflektoriaus]] – antenos – dydžio.
 
Pirmasis 9 m radioteleskopas pastatytas [[1937]] m.
Eilutė 11:
Didžiausias pasaulyje radioteleskopas – RATAN 600 ([[Rusija]]), turintis 576 m skersmens anteną.
 
Didžiausias [[Europa|Europoje]] radioteleskopas yra Efelsberge, netoli [[Bona|Bonos]] ([[Vokietija]]). Jo skersmuo 100 m.
 
== Nuorodos ==